Aiškėja, kad Vilniaus miesto savivaldybė jau liepos 20 d. žinojo apie Lukiškėse įrengto interaktyvaus fontano vandens užterštumą fekaliniais mikroorganizmais, tačiau fontano taršos problema išaiškėjo tik tada, kai Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) paprašė duomenų apie Lukiškių aikštėje esančių objektų saugumą.

Fontano vandens užterštumą nustatė NVSC Vilniaus departamentas. Pati sostinės savivaldybė organizavo laboratorinį vandens ištyrimą ir šiuos tyrimo rezultatus, NVSC reikalavimu, pateikė saugos įvertinimui.

Tyrimais nustatyta, kad fontano vandenyje žarninių lazdelių (E.coli) koncentracija siekia 140 kolonijas sudarančių vienetų (KSV)/100 ml vandens, o žarninių enterokokų koncentracija – 91 KSV/100 ml vandens.

Kadangi Lukiškių fontano vandenyje rasta fekalinių mikroorganizmų, buvo darytina prielaida, kad šio fontano vanduo nėra tinkamai prižiūrimas. NVSC Vilniaus departamentas rekomendavo nedelsiant nutraukti Lukiškių aikštėje esančio fontano eksploatavimą ir imtis veiksmų fontano vandens mikrobiologinei taršai panaikinti.

Pirmadienio popietę fontanas buvo išjungtas ir vyko valymo darbai, nors dar šeštadienį fontanas veikė ir čia lakstydami žaidė vaikai.

Lukiškių aikštėje įrengtą fontaną Vilniaus savivaldybė pristato, kaip interaktyvųjį fontaną. Tokie fontanai dar vadinami šlapiomis žaidimų aikštelėmis, kuriose karštomis vasaros dienomis gausu žaidžiančių vaikų.

NVSC Vilniaus departamentui susirūpinimą kelia tai, kad netinkamai prižiūrimi šios rūšies įrenginiai gali kelti riziką visuomenės sveikatai, nes vandens purškimo metu susidaro aerozoliai, kurie gali būti įkvėpti, tai gali sukelti legioneliozę.

Iš aplinkos ar nuo žmonių kūnų į cirkuliacinę vandens sistemą gali patekti mikroorganizmai ir daugintis iki pavojingų koncentracijų, o paskui toks užterštas vanduo ir vėl purškiamas į aplinką.

Pažymėtina, kad pasaulyje yra fiksuoti užkrečiamųjų ligų (legioneliozės, gastroenteritų, kriptosporidiozės, Denge karštinės) protrūkiai, susiję su interaktyviais fontanais. Visų šių protrūkių priežastimi buvo netinkama fontanų vandens priežiūra.

Fontane gali būti legioneliozė

Viskas prasidėjo nuo to, kad NVSC nusprendė ištirti Lukiškių aikštėje esančių ojektų saugumą ir liepos 24 d. sostinės savivaldybės paprašė informacijos apie juos. Atsakymą iš Vilniaus valdžios gavo liepos 28 d.

„Vilniaus miesto savivaldybė liepos 17 d. pati rinko mėginius ir atsakymą turėjo jau turėjo po trijų dienų. Miesto valdžia, sužinojusi rezultatus, nieko nedarė ir sakė, kad viskas yra gerai. Liepos 28 d. pateikė tyrimų rezultatus mūsų prašymu“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo Nacionalinio visuomenės saugos centro atstovė Asta Razmienė.

Pasak jos, fekalinius mikroorganizmus į fontaną galėjo pernešti žmonės arba gyvūnai. Rasti fekaliniai mikroorganizmai, patekę ant rankų arba į burną, gali sukelti įvairius bakterinius susirgimus, kurie pasireiškia viduriavimu ir pakilusia temperatūra.

„Fontano vanduo pakartotinai naudojamas tas pats, todėl cirkuliacinė ir filtracijos sistema turi būti dezinfekuojama papildomu šviežiu vandeniu, kad neatsirastų mikroogranizmai“, – paaiškino A.Razmienė.

NVSC atstovė nerekomenduoja šiuo metu maudytis Lukiškių aištėje esančiame fontane, nes jis purškia vandenį bei kelia grėsmę dėl legionelių paskleidimo, kurias žmonės gali įkvėpti per nosį ar burną. Dėl jų šiuo metu fontanas tiriamas ir rezultatai bus aiškūs tik savaitės pabaigoje. Jeigu pasitvirtins, kad fontanas užkrėstas, už jį atsakingas asmuo gali būti paduotas į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

„Žmogus, kuris atsakingas už fontaną, gali gauti baudą nuo 150 iki 2,5 tūkst. eurų. Jeigu fontanas sukeltų žalą vartotojo sveikatai, bauda siektų nuo 2,5 iki 15 tūkst. eurų“, – skaičiavo A.Razmienė.

NVSC paėmė iš Vilniuje esančių septynių fontanų vandens mėginius, kad galėtų juos ištirti. A.Razmienė pasakojo, kad vieni fontanai skirti žiūrėjimui, o kiti yra interaktyvūs, kuriuose galima maudytis. Šiaurės miestelio fontanas taip pat interaktyvus, todėl jis irgi gali kelti grėsmę. Kiti fontanai gali kelti riziką tik dėl legioneliozės.

Kaltina pažeidus tyrimų protokolą

Lukiškių aikštės fontaną įrengusios bendrovės „Poolservice“ įmonės atstovas Mantvydas Šakalys aiškino, kad pirmadienį, rugpjūčio 3 d., paėmė fontano vandens mėginius ir patys nuvežė juos į laboratoriją, nors penktadienį, liepos 31 d., atliko fontano chloravimą. Ištirta, kad chloro lygis vandenyje yra 1 mg. litre, todėl gyventi mikroorganizmui esą neįmanoma.

„Man kyla abejonių dėl atlikto tyrimo. Pasižiūrėjau kamerų įrašus ir jie pažeidžia tyrimų protokolą. Indas buvo dedamas ant grindinio, vėliau su čiurkšle bandė sugaudyti buteliuką, o tuo metu vanduo pylėsi per rankas. Todėl gali būti, kad pateko tarša nuo žmogaus rankų.

Norint taisyklingai atlikti tyrimą, reikia nardinti indą į rezervuarą, o čiurkšlė nukreipiama neliečiant paviršiaus“, – dėstė M.Šakalys.

M.Šakalys mano, kad žmonės toliau gali maudytis šiame fontane. Jis esą prižiūrimas pagal baseino plaukimo higienos normas. Fontane įrengtas mechaninis filtravimas ir automatinių chemikalų dozavimo sistema, kuri dozuoja dezinfekantus. Taip pat yra ultravioletinių spindulių sterilizatorius, kuriame pratekamas vanduo švitinamas ir tokiu būdu žudomi mikroorganizmai. Fontano pH stabilizavimui naudojama sieros rūgšis, o dezinfekcijai skystas chloras.

„Fontano nereikia išjungti, nes neįmanoma, kad jame bus kažkokie mikroorganizmai. Žarnyno lazdelių paplūdimiuose gali būti 1000 vienetų 100 ml. vandens, o čia rado tik 100. Esant tokiam bakterijų skaičiui, paplūdimyje saugu maudytis, o fontane nesaugu? Kažkaip keista. NVSC lygina techninį vandenį su geriamo vandens kokybiniais rodikliais, nors ir taip aišku, kad šis vanduo nėra geriamas“, – piktinosi M.Šakalys

„Poolservice“ įmonės atstovas sako, kad Šiaurės miestelyje nėra dezinfekavimo automatinių sistemų, todėl Lukiškėse yra net saugesnis fontanas.

Tuo metu savivaldybės įmonės „Grindos“ rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovas Egidijus Steponavičius naujienų portalui lrytas.lt aiškino, kad informacija apie taršą nebuvo paskelbta anksčiau, nes vanduo atitinka Lietuvos higienos normą, nustatytą maudyklų vandens kokybei.

Išplėstiniai mikrobiologiniai tyrimai esą nėra privalomi paplūdimių vandeniui nei pagal Lietuvos, nei pagal Europines teisės normas.

Paklausus E.Steponavičiaus, kodėl NVSC pranešė, kad fontanas gali kelti pavojų, vyras nusijuokė ir atsakė, kad nedrįsta komentuoti jų nuomonės.

Tuo metu NVSC Vilniaus departamentas rekomenduoja gyventojams šiuo metu būti atsargiems ir palaukti tolimesnių rekomendacijų dėl saugaus fontano naudojimo.