Tikimasi gausaus javų derliaus
Per pirmąjį pusmetį Klaipėdos jūrų uoste krauta 22,1 mln. tonų krovinių – 6,6 proc. mažiau negu pernai per tą patį laiką.
„Šis laikotarpis buvo nelengvas, tačiau Klaipėdos rezultatai yra geresni negu visų rytų Baltijos pakrantės uostų vidurkis. Per šešis mėnesius krova čia vidutiniškai sumažėjo 7 proc.
Manome, kad situacija antrajame pusmetyje pagerės – turėtų padaugėti generalinių krovinių, prognozuojamas neblogas javų derlius, o mūsų uoste – pajėgiausi Baltijos regione grūdinių kultūrų krovos terminalai“, – sakė KVJU direkcijos vadovas Algis Latakas.
Klaipėdos uoste labiausiai sumažėjo skystųjų ir generalinių krovinių apyvarta (13,3 ir 11 proc. lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laiku), nežymiai padidėjo biriųjų krovinių.
Naftos rinkoje – viltingi ženklai
„Dėl COVID-19 sumenkę prekybos ryšiai tarp Europos ir Azijos padarė neigiamą įtaką konteinerių apyvartos srautui.
Jų krauta mažiau beveik visuose rytinės Baltijos regiono uostuose. Tačiau tarptautinės laivybos linijos jau signalizuoja apie rinkos atsigavimą.
Panaikinti karantino apribojimai Europoje skatina vartojimą, palengva stabilizuojamos naftos kainos. Tai įkvepia vilties, kad metų pabaigoje naftos krovos rezultatai bus geresni“, – optimistiškai į ateitį žvelgia Klaipėdos uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.
Šiemet sausio – birželio mėnesiais į Klaipėdos uostą atplaukė 3100 laivų – 292 mažiau negu pernai, apsilankė 91 022 keleiviai – 44,6 proc. mažiau negu pernai.
Pasaulinė pandemija koregavo ir keliautojų srautus – paskelbus visuotinį karantiną, į Klaipėdos kruizinių laivų terminalą neatplaukė nė vienas laivas su užsienio turistais – sezonas, galima sakyti, jau palaidotas.
Jūrų uosto investicijos neįstrigo
Per pirmąjį pusmetį Klaipėdoje į jūrų uosto infrastruktūros objektų plėtrą investuota apie 24 mln. eurų, penktadalį lėšų iš struktūrinių fondų skyrė Europos Sąjunga.
Jau baigta gilinti Malkų įlankos akvatorija (pasiektas projektinis 14,5 metro gylis), rekonstruotos krantinės, kuriomis naudojasi krovos kompanijos „Bega“ ir Klasco“.
Centriniame Klaipėdos terminale pailgintas pirsas, prie kurio švartuojasi autotransportą ir keleivius į Kylio (Vokietija) ir Karlshamno (Švedija) uostus plukdantys Danijos laivybos įmonės „DFDS Seaways“ keltai.
Iki šiol čia galėjo stovėti 200 metrų ilgio laivai, o po rekonstrukcijos užteks vietos 230 metrų keltams, talpinantiems daugiau krovinių ir keleivių. Du naujos kartos „DFDS Seaways“ keltai jau statomi Kinijoje.
Pandemija į jūrų verslą įnešė daug sumaišties, bet KVJU vadovai džiaugėsi – per sąstingio laikotarpį neįstrigo nė vienas su uosto infrastruktūros plėtra susijusių valstybės investicijų projektas.
Įgyvendinami nauji projektai
„Produktyvus, investicijų grąžą valstybei užtikrinantis KVJU direkcijos lėšų panaudojimas – vienas iš svarbių veiksnių, įtakojančių uosto įmonių veiklą ir jų rezultatus. Šiemet laukia dar ne vienas didelis projektas – planuojame pradėti uosto vartų bangolaužių rekonstrukciją.
Rengiamas techninis projektas, kurį įgyvendinus šiaurinėje Klaipėdos jūrų uosto dalyje laivybos kanalas iki pirmojo laivų apsisukimo rato bus išgilintas 17 metrų“, – pažymėjo A.Latakas.
Intensyviausi infrastruktūros tobulinimo darbai šiuo metu vyksta pietinėje Klaipėdos jūrų uosto dalyje.
Išgilinus Malkų įlanką iki 14,5 metro, bus atnaujinamos Vakarų laivų gamyklos, Malkų įlankos, Klaipėdos konteinerių terminalų krantinės. Baigus darbus ir čia galės švartuotis didesnės grimzlės prekybos laivai.
Įsibėgėja įmonės vienos „Klaipėdos nafta“ krantinės rekonstrukcija. Baigus visus darbus, maksimalus gylis prie jos turėtų siekti 17 metrų. Vienu metu čia galės švartuotis nebe du, o trys naftovežiai.
Klaipėdos uoste per trejus metus į infrastruktūros plėtros darbus planuojama investuoti 352,4 mln. eurų, panaudoti 135,2 mln. eurų iš Europos Sąjungos fondų.
