Regionuose mažėjant bankų skyrių ir politikams svarstant plėsti valstybės valdomo Lietuvos pašto teikiamas finansines paslaugas, susisiekimo ministras sako, kad bendrovė galėtų tapti specializuotu banku ir teikti daugiau paslaugų, pavyzdžiui, skolinti ir gryninti pinigus, teikti draudimo paslaugas.
Lietuvos pašto vadovė Asta Sungailienė sako, kad aktualiausios žmonėms būtų paslaugos, kurioms reikalingas fizinis kontaktas, pavyzdžiui, asmens identifikavimo paslauga.
Su Lietuvos pašto vadovais susitikęs Jaroslavas Narkevičius teigė, kad šiuo metu dėliojami du scenarijai – ilgojo ir trumpojo laikotarpio.
„Trumpalaikiu laikotarpiu, pagal tą licenciją, kurią turi Lietuvos paštas (elektroninių pinigų įstaigos licencija), galima būtų plėsti esamas paslaugas – ir kreditavimo, ir išgryninimo, ir banko paslaugų teikėjo, ir tam tikras draudimo paslaugas“, – penktadienį žurnalistams sakė J.Narkevičius.
Pasak jo, koks galėtų būti Lietuvos pašto vaidmuo ilguoju laikotarpiu, bus svarstoma rugsėjį baigus galimybių studiją.
„Planuojame rugsėjo 11 dieną turėti studijos išvadas, nes yra užsakyta profesionali studija išanalizuoti ekonomines, finansines galimybes dėl galimybės plėsti ir priartėti prie specializuoto banko formavimo“, – teigė ministras.
Anot jo, nors ir praretėjęs, bet išlikęs Lietuvos pašto tinklas galėtų būti naudingas regionų žmonėms.
Lietuvos pašto vadovė pabrėžia, kad įmonė, nuo 2016 metų turinti elektroninių pinigų įstaigos licenciją, jau dabar teikia kai kurias finansines paslaugas.
„Turbūt svarbiausios gyventojams yra mūsų teikiamos įmokų priėmimo paslaugos. Taip pat esame smulkiųjų kreditų tarpininkas, tikrai plačiai naudojama ši paslauga“, – sakė vadovė.
Anot jos, galimybių studija yra reikalinga siekiant suvokti, kokių paslaugų labiausiai reikia žmonėms, ypač regionuose.
„Tyrimas nustatys, kokios paslaugos yra pačios svarbiausios gyventojams, ypatingai akcentuojant regionus, kur, iš tiesų, fizinės aptarnavimo vietos yra labiau nutolusios“, – teigė A.Sungailienė.
„Bene aktualiausias, mano galva, yra tos paslaugos, kurioms yra reikalingas fizinis kontaktas – kur tikrai privalu realiai ateiti į vietą. Tai yra identifikavimo paslauga – kuomet reikia atlikti operaciją, pateikti prašymą, ir to negalima niekaip atlikti internetu, arba, pavyzdžiui, gyventojas neturi interneto“, – sakė ji.
Pasak jos, būtent identifikavimo paslaugą Lietuvos paštas galėtų pradėti teikti trumpuoju laikotarpiu, dabartinės licencijos rėmuose.
Lietuvos pašto vadovės teigimu, paslaugų plėtrai nereikėtų daug naujų darbuotojų, nes poreikis šioms paslaugoms yra sąlyginai mažas.
Lietuvos pašto valdybos pirmininkas Mindaugas Kyguolis pabrėžė, kad norint teikti banko paslaugas, bendrovei reikės specializuoto banko licencijos.
„Natūralu, kad tam bus reikalinga nauja licencijavimo procedūra, suderinimas su Europos Centriniu Banku (ECB)“, – sakė M.Kyguolis.
„Be bankinės licencijos mes negalime priimti indėlių, teikti paskolų, tai yra pakankamai didelis resursų klausimas“, – pridūrė jis.
Finansų ministras Vilius Šapoka šią savaitę Seime sakė, kad Lietuvoje trūkstant kai kurių bankų paslaugų, jas galėtų teikti Lietuvos paštas. V.Šapoka kartojo, kad ketinamas įkurti valstybinis bankas neturėtų teikti mažmeninės bankininkystės paslaugų, tačiau jas galėtų teikti paštas.
Anksčiau jis yra sakęs, kad Lietuvos paštas jau dabar turi finansų įstaigos statusą ir teikia finansines paslaugas, todėl bendrovė turėtų įvertinti, kokias papildomas paslaugas galėtų teikti.
Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis anksčiau neatmetė, kad panaudojant Lietuvos pašto tinklą galėtų būti kuriamas Valstybinis plėtros bankas. Tačiau V.Šapoka tokiai idėjai nepritaria.
