Statistikos departamentas ketvirtadienį paskelbė, kad antrąjį metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) buvo neigiamas ir sudarė -5,1 proc. Pasak ekonomistų,  šie duomenys nėra tokie prasti, kokių buvo galima tikėtis.

Ž.Mauricas: „Stebėtinai gerai“

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad tai yra geresnis rezultatas nei buvo galima tikėtis. Panaši ir ekonomisto Aleksandro Izgorodino nuomonė. 

„Čia yra stebėtinai geras rezultatas – daug geresnis nei tikėtasi ir tikimasi kitose euro zonos valstybėse. Prognozuojama, kad Vokietijoje kritimas sieks 11 proc., Ispanijoje – 18 proc. Euro zonos vidurkis yra 14 proc. Tai Lietuvos maždaug 4 proc. metinis ekonomikos kritimas atrodo net stebėtinai gerai“, – kalbėjo Ž.Mauricas. 

Jo teigimu, didėja tikimybė, kad Lietuva metus gali pabaigti su teigiamu ekonomikos augimu.

„Trečią ketvirtį ekonomikos aktyvumas galbūt bus toks pat, kaip ir pernai. O paskutinį ketvirtį, jei gerės situacija Europoje, tai gali būti teigiamas augimas. Tuomet ir bendras metinis rezultatas būtų teigiamas“, – sakė Ž.Mauricas.

Kainos neturėtų augti

Statistikos departamentas taip pat paskelbė, kad išankstinė mėnesinė infliacija liepą buvo neigiama ir sudarė -0,3 proc. O tai reiškia, pasak Ž.Maurico, kad kainos artimoje ateityje neturėtų išaugti.

„Kainoms didėti nėra sąlygų, nes mažmeninėje rinkoje augs konkurencija. Nemaža dalis prekybos yra perkelta į internetą, pakankamai agresyvi plėtra ir prekybos centrų, kurie veliasi į kainų karus“, – sakė ekonomistas.

„Kitas dalykas – paslaugų sektorius. Jame kainos išskirtinai stipriai augo, palyginti su Latvija ir Estija.

Galbūt Latvijoje augimas vėl spartės, bet Lietuvoje to spartėjimo neturėtų būti. Nes ir turistų srautai, ir vietinis turizmas lems didesnę konkurenciją. Todėl paslaugų kainų šuolio, tikėtina, pavyks išvengti.

Aišku, jei ekonomika kitais metais atsigaus, tai kainų kilimas vėl paspartės. O dabar įmonės, išgyvenusios šoką, bandys susigrąžinti nuolatinius klientus. Matome, kad viešojo maitinimo sektoriuje apyvarta vis dar yra trečdaliu mažesnė, palyginti su praėjusiais metais“, – kalbėjo Ž.Mauricas.

Prognozės neišsipildė 

Pasak „SME Finance“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino, antrasis ketvirtis Lietuvos ekonomikai nebuvo toks prastas, kokio buvo galima tikėtis.

„Nepaisant BVP nuosmukio, antras ketvirtis Lietuvos ekonomikai visgi nebuvo toks prastas. Juk buvo kalbama apie dviženklį Lietuvos ekonomikos susitraukimą.

Šį kartą krizė Lietuvoje truko labai trumpai, o antrąjį ketvirtį galima išskirti į du visiškai skirtingus laikotarpius. Tai balandis, kai dėl karantino režimų kentėjo tiek į išorės, tiek į vidaus rinkas besiorientuojantys sektoriai.

Būtent balandžio mėnesio problematika ir turėjo absoliučiai esminės įtakos Lietuvos BVP nuosmukiui antrąjį ketvirtį. Bet gegužę ir birželį Lietuvoje pasirodė ganėtinai tvarūs ekonomikos atsigavimo požymiai“, – teigė A.Izgorodinas.

Nuosmukis truko mėnesį

A.Izgorodino vertinimu, antrąjį ketvirtį didžiausią staigmeną pateikė vidaus paklausa, kur nuosmukis truko vos vieną mėnesį.

„Tačiau ganėtinai stabili situacija Lietuvos darbo rinkoje, nuimtos karantino priemonės bei spartus Lietuvos vartotojų lūkesčių atsigavimas lėmė, kad gegužę ir birželį jau buvo fiksuojamas 3,6 proc. ir 5,9 proc. metinis mažmeninės prekybos apyvartos augimas.

Jį labiausiai skatino augančios Lietuvos vartotojų išlaidos ne pirmo būtinumo prekėms“, – teigė ekonomistas.

Anot jo, krizė ganėtinai trumpai užsiliko ir Lietuvos pramonės sektoriuje: antram ketvirčiui einant į pabaigą, jame jau buvo galima įžvelgti tam tikrų atsigavimo požymių. 

„Apibendrinant, šį kartą krizė Lietuvoje truko labai trumpai, o antram ketvirčiui einant į pabaigą, atsigavimo požymiai buvo užfiksuoti tiek sektoriuose, kurie orientuojasi į vidaus rinką, tiek ir sektoriuose, kurie orientuojasi į eksportą“, – sakė jis.

Nepaisant to, ekonomistas neprognozuoja Lietuvos ekonomikai spartaus atsigavimo scenarijaus, o veikiau, pabrėžia jis, atsigavimas bus banguotas.

„Pavyzdžiui, pastaruoju metu išaugęs neigiamų pranešimų apie blogėjančią COVID-19 situaciją Lietuvoje ir pasaulyje gali vėl žemyn pakoreguoti Lietuvos vartotojų lūkesčius, kurie gana stipriai pablogėjo pirmosios viruso bangos metu“, – teigė A. Izgorodinas.

N.Mačiulis: „Skysta krizė“

Pasak ekonomisto Nerijaus Mačiulio, ši krizė – „labai skysta“.

Savo fesibuko paskyroje jis rašė: „Statistikos departamentas skelbia, kad Lietuvos BVP antrąjį šių metų ketvirtį buvo vos 3,8 proc. mažesnis nei prieš metus.

Gerėjantys gyventojų ir verslo lūkesčiai rodo, kad spartus ekonomikos atsigavimas tęsis ir antrąjį pusmetį. Tikėtina, kad Lietuva galės šiemet galės pasigirti mažiausiu ekonomikos nuosmukiu ES.

Tai turėtų būti labai stiprus signalas vyriausybei – nereikėtų perlenkti lazdos su skolinimusi bei papildomomis išlaidoms į kairę ir į dešinę.

Verta netgi peržiūrėti tą „ekonomikos DNR“ planą, ir apkarpyti nebūtinas išlaidas, ypač į niekam nereikalingos infrastruktūros pagražinimą.

Ekonomikai sparčiai atsigaunant entuziastingas ir skubotas fiskalinis stimulas sukurtų ne ilgalaikį konkurencingumą, o tik didesnę valstybės skolą ir išaugusią infliaciją.“