Tačiau, tyrimo duomenimis, per ketverius metus girtaujančiųjų grupė jaunėja – vartotojų iki 30 metų dalis išaugo nuo 10 proc. iki 21 proc.
„Šis skaičius pasikeitė gana stipriai: jei anksčiau tarp girtaujančiųjų buvo apie 10-14 proc. jaunesnių žmonių, tai dabar ši dalis padidėjo iki 21 proc. Žiūrint į demografinį portretą, tai yra toji liūdnesnė dalis. Jei manęs paklaustumėte, kokios yra to priežastys, šiuo metu negalėčiau atsakyti.
Ta proporcija didėjo nuo pat 2016 metų, tačiau didesnis šuolis matomas pastaraisiais, 2018–2019 metais“, – kalbėjo Vilniaus universiteto (VU) dėstytoja Vita Karpuškienė.
Girtaujančiųjų grupė, t.y. žmonės, kurie dažnai ir gausiai vartoja alkoholį (geria kasdien arba 2-4 kartus per savaitę ir virš 20 standartinių alkoholio vienetų), visuose tyrimuose išlieka stabili ir sudaro 5 proc. visų apklaustųjų, tačiau suvartojamo alkoholio kiekis, tenkantis vienam geriančiajam, yra sumažėjęs.
2019 m. alkoholio pardavimų apimtys, perkaičiuotos pagal gryno alkoholio kiekį rodo, kad daugiausia lietuviai suvartojo alaus.
„Daugiausia išgeriama alaus – tai yra 45 proc. viso išgerto alkoholio, 41 proc. – stiprieji gėrimai“, – teigė V.Karpuškienė.
Labiausiai didėjo progomis geriančiųjų grupė – kasmet po 4 ir 2 proc. 2019 m. jie sudarė daugiau negu pusę visų apklaustųjų.
Daugiausia – geriančiųjų progomis
Atliktame tyrime, siekiant detalizuoti vartojimo ypatumus, išskirtos keturios vartotojų grupės: girtaujantys, reguliariai vartojantys, progomis vartojantys alkoholį bei negėrusieji per paskutinius 12 mėnesių.
Girtaujančiųjų grupėje 90 proc. yra vyrai, iš jų trečdalis – 60 metų ir vyresni. 59 proc. yra kaimo gyventojai, dauguma respondentų turi vidurinį ir žemesnį išsilavinimą.
Daugėja geriančių darbe
Tyrimas atskleidė, kad girtaujančių ir reguliariai alkoholį vartojančių asmenų grupėje reikšmingai padaugėjo alkoholį vartojančių darbe.
Daugiausiai girtaujančių – namuose, o bandžiusių atsisakyti mažėja.
„Kelerius metus daug dėmesio skiriama draudžiant ir mažinant alkoholio pardavimus HORECA sektoriuje, tačiau akivaizdu, kad šie draudimai mažai atsispindi alkoholio vartojimo įpročių kitime, nes nuosekliai mažėja skaičius bandžiusių atsisakyti alkoholio vartojimo reguliariai vartojančiųjų grupėje ir paskutiniais metais – girtaujančių asmenų grupėje“, – teigė VU dėstytoja Aušrytė Rastenienė.
„Taip pat tyrimas atskleidžia, jog alkoholio prekybos ir reklamos apribojimai alkoholinius gėrimus vartojantiems žmonėms nedaro įtakos arba greičiausiai nedaro – taip teigia 83 proc. respondentų“, – pridūrė A.Rastenienė.
Dauguma apklaustųjų (apie 90 proc.) nurodė, kad nė karto neįvežė alkoholinių gėrimų iš kitų šalių. Šis procentas nepakito per trejus metus.
Tarp nurodžiusiųjų, kad alkoholio buvo įsivežę daugiau nei tris kartus per metus, daugiausia jo įsivežė iš Lenkijos.
Labiausiai išaugo įvežamo alaus kiekis – pakilo iki 11,02 proc. Kiek mažiau – stipriųjų gėrimų.
