Siguldoje ne kartą viešėję lietuviai ją vadina latviška Šveicarija. Miestu, kurio įvaizdį kuria upės Gaujos slėnis ir gamtos bei žmogaus puoselėjami parkai.

Gaujos slėnis yra tarsi vizitinė miesto kortelė. Funikulierius, jungiantis jo šlaitus, nugabena turistus iš naujosios Siguldos pilies į kitapus slėnio esantį Krimuldos dvarą.

Kiekvienas dvaras turi ką nors išskirtinio, šis turi Krimuldos vyninę, kurioje iš anksto užsakius rengiamos įvairių rūšių naminio vyno, gaminamo iš vaisių bei žiedų – alyvų, pienių, gauromečių bei kitokių – degustacija.

Koronaviruso primestas karantinas Krimuldos dvare suteikė galimybę padirbėti restauratoriams. Ir šiuo metu lankytojams jau atidaryta bokšto apžvalginė aikštelė, kitu rakursu atverianti vaizdą į Siguldos apylinkes.

Šis miestas yra ypač draugiškas sportui prijaučiantiems žmonėms.

Serpantiną, jungiantį Švenčių aikštę su Gaujos tiltu, pamėgo ir dviratininkai, ir pėstieji.

Net ir vasarą savaitgaliais Siguldoje veikia unikalus inžinerinis įrenginys – 1420 m ilgio rogių trasa, turinti 16 posūkių.

Suprojektuoti ir įrengti trasą padėjo specialistai iš tuometės Jugoslavijos. Šiuo metu ja nusileisti galima ant ratuotų rogių.

Sukalė labirintą 

Pasak gidės Marijos, nuošali Siguldos vieta, kurioje verslūs jaunuoliai įkūrė taktinių kovų parką, o neseniai pastatė ir „Minotauro“ labirintą, ypač palanki turistams.

Vienoje pusėje – Tapytojų kalnelis, kitoje – senosios miesto kapinės, kuriose palaidoti kunigaikščiai Kropotkinai. O trečias kelias veda į Gaujos slėnį.

Taigi žmonės, kurie atvyksta į lazerių kovas bei „Minotauro“ labirintą, po mūšių gali atiduoti duoklę ir gamtai, ir istorijai.

„Žinote, – privertė suklusti gidė Marija, – kad Sigulda yra ne tik trečias Latvijos miestas, gausiausiai lankomas turistų?

Čia yra ir sritis, kurioje mes pirmaujame – Siguldoje daugiausia iš visų mūsų šalies miestų gimsta vaikų. Ir tai – ne atsitiktinumas, bet romantiškos gamtos ir gražaus miesto poveikis.“

Laiškai kino režisieriams 

Išskirtinė Vidžemės vieta – Sergejaus Eizenšteino komunikacijos centras Keipenėje.

Tai buvusioje geležinkelio stotyje įrengta unikali ekspozicija, skirta garsiam Rygoje 1898 m. gimusiam kino režisieriui S.Eizenšteinui. Šiame centre vyksta renginiai, susiję su kinu, į peržiūras suvažiuoja ir kino menu besidomintis jaunimas, ir suaugusieji.

Paskutinis traukinys iš Keipenės stoties išvažiavo 2007-ųjų spalį. Ir dabar ant likusių pabėgių stovi paminklas, skirtas 1896 metais pirmajam didžiajame ekrane parodytam filmui prancūzų brolių Lumiere’ų filmui „Traukinys atvyksta į stotį“. Paminklas – tai viena filmo sekundė, per kurią ekrane prabėga 24 kadrai.

2000 metais centre kaip kino forumo arsenalo dalis buvo pastatytas kelią rodantis švyturys, kuriame įrengtos kino įžymybių pašto dėžutės.

Jiems galima parašyti laiškus. Lietuvių režisieriams Algimantui Puipai ar Šarūnui Bartui – taip pat. Šis švyturys įjungiamas kasnakt ir siunčia amžinybės spindulį latvių režisieriui Juriui Podniekui.

Unikalus lauko ekspozicijos įrenginys – povandeninis laivas. Nusileidus į jo denį požemyje prieš akis prabėga S.Eizenšteino filmų „Ivanas Rūstusis“ bei „Šarvuotis „Potiomkinas“ kadrai. 

Kur galima apsistoti Vidžemėje

Viešbutis „Benevilla“ Alūksnėje. Tai šeimos sukurtas nedidelis viešbutis, įrengtas istoriniame pastate. Jame veikia ir puikus restoranas, kuriame šeimininkai vaišina pačių gaminamu įvairių uogų bei vaisių limonadu.

Cėsių Rygos gatvėje prieš porą metų duris atvėrė atnaujintas viešbutis „Vanadzina maja“ – nedidelis ir ypač jaukus, įkurtas kultūros paveldo pastate.

Poilsio namai „Lauču akmens“ ant Baltijos jūros kranto, Laučių kaime, Skultės rajone. Svečiams skirtas kempingas bei pora gyvenamųjų namų, esančių ant jūros kranto. Ten pat veikia ir restoranas.

Zaubės savivaldybėje, Anos kaime, esantis viešbutis „Annas Hotel“.

„Mūsų patalpos didelės, o numerių nedaug: turime 9 apartamentus, yra ir SPA zona: pirtys, baseinas. Taigi vietos pakanka – dirbome ir per karantiną. Čia ilsėdavosi patys latviai, o nuo gegužės 15-osios dirbame visu pajėgumu – laukiame visų svečių“, – sakė „Annas Hotel“ administratorė Lyva.

Viešbutyje yra pirčių zona, baseinas. Norintiems išnuomojama ir žvejybos įranga. Krimuldos dvaro vyndarys Janis Mikanas.

Ką verta aplankyti Vidžemėje

Ungurmuižos dvaras netoli Cėsių, Pargaujos savivaldybėje. Tai baroko stiliaus ponų namas – vienintelis išlikęs XVIII a. medinės architektūros paminklas Latvijoje. Jį kaip savo giminės namus 1732 m. pasistatydino baronas fon Kampenhauzenas.

Baltoji kopa Saulkrastuose. Saulkrastai yra prie Baltijos jūros priglu- dęs kurortinis miestas vakarinėje Vidžemės dalyje. Kaip ir visas nedidelis to paties pavadinimo regionas, yra nepaprasto grožio gamtos kūrinys. Dalį Saulkrastų teritorijos užima Katrinos liepos ir gamtos dizaino parkas, kurio svarbiausias akcentas – 18 metrų aukščio Baltoji kopa.

Šiam 400 mln. metų senumo smėlio ir jūros kūriniui pavadinimą sugalvojo žvejai – aukštai iškilusi kopa jūroje jiems buvo orientyras, rodantis kelią namo.

Kur verta pavalgyti

Kavinė Cėsyse „Zala Zale“. Pasak vietos gyventojų, tai kavinė, kurioje patiekiami tokie suvožtiniai, kokių niekas kitas negamina.

Viešbučio „Pine Resort“ restoranas Saulkrastuose. „Čia jums“, – administratorė atneša tai, ką restorano svečiai įsigijo itališkų produktų turgelyje – ten pat esančioje salėje. Net jei tai rankų darbo makaronai, jie bus įdėti į maišelį ir perrišti kaspinėliu.

Restoranas „Fazenda“ Siguldoje. „Mes esame kelių sankirtoje – privalome gaminti tik gerai ir skaniai. Esame vizitinė savo miesto kortelė“, – patikino restorano vadovė Kitija.

Tą patį paantrino ir gidė Marija – kad ir kur valgytum Siguldoje, visur bus skanu. Joje daug privačių maitinimo įstaigų, kuriose patiekalai gaminami iš to, ką užaugina ūkininkai ar patys jų šeimininkai: daržovių, vaisių, uogų, mėsos. Firminiai kavinės patiekalai – kepti avokadai su karamelizuotais svogūnais ir apkepti bri sūriu.