Kėdainiečiai, turintys vandens motociklus, išties negali pasigirti laisvai galintys plaukioti, kur tik nori.

Rajone yra vienintelis vandens telkinys, kuriame gali plaukioti šios motorinės vandens transporto priemonės, tačiau tik varžybų metu arba ruošiantis joms.

O tie, kurie nori pasiplaukioti tiesiog šiaip, savo malonumui – vietos čia neturi.

Maža to, keli drąsuoliai, vis palakstantys Angirių užtvankoje, tiek supykdė gyventojus, kad greitai šiuos ekstremalus iš ten vys ir visas pulkas viešąją tvarką ir gamtą saugančių valdininkų.

Vandens telkiniai per maži

Visoje Lietuvoje yra vos keli vandens telkiniai, kuriuose galima laisvai plaukioti vandens motociklu. Tai – Baltijos jūra, Elektrėnų ir Kauno marios, Drūkšių, Galuonų, Arino ir Didžiulio ežerai.

Kėdainiuose yra vienintelė vieta – Juodkiškių tvenkinys – kur galima plaukioti vandens motociklu, bet tik tokiu atveju, jei Lietuvos vandens motociklų sporto federacija užregistruoja ten vyksiančias pratybas arba varžybas.

Kiti mūsų krašte esantys vandens telkiniai yra tiesiog per maži. Galingoms motorinėms vandens transporto priemonėms kartais reikalingas ir 500 ha ploto vandens telkinys.

Kėdainių rajone esantys ežerai ir tvenkiniai yra gerokai per maži. Didžiausias – Antežerių ežeras – yra beveik 9 ha ploto, tad vis tiek kiek per mažas net ir silpniausioms motorinėms vandens transporto priemonėms.

Be abejonės, Angirių užtvanka tikrai ne ta vieta, kurioje galima siautėti vandens motociklu, juo labiau, kad ten esanti maudykla pritraukia daug kėdainiečių. Tad iki nelaimės – vienas žingsnis.

Bet kur dėtis vandens motociklų savininkams? Panašu, kad savo malonumui pasiplaukioti kraštiečiai gali arčiausiai tik Kaune.

Tikrins

Už plaukiojimą motorine vandens transporto priemone ten, kur neleidžiama, gresia bauda ir iki 600 eurų.

Kaip kalbėjo Jonavos aplinkos apsaugos departamento viršininkas Kęstutis Celiešius, gyventojai, pamatę plaukiojančius vandens motociklus, gali drąsiai skambinti bendruoju pagalbos numeriu.

Į skundus sureaguoti turėtų ir Lietuvos saugios laivybos administracija.

„Angirių tvenkinys tikrai yra per mažas, kad vandens motociklai ten plaukiotų. Gyventojai gali skambinti 112, gali filmuoti tokius asmenis. Gamtos inspekcija gali atvykti į vietą. Mes taip pat vis atvažiuosime, patikrinsime.

Skirti baudas galima, baudos nemažos. Bet tikimės, pokalbio užteks“, – kalbėjo K.Celiešius.

Norinčių plaukioti yra

Tuo tarpu Lietuvos vandens motociklų sporto federacijos prezidentas Tomas Gurkšnys sako, kad tarp federacijos narių yra keletas kėdainiečių, o ir kitų kėdainiečių, norinčių aktyviau įsitraukti į tokio tipo sportinę veiklą yra, tačiau sąlygos jiems yra labai nepalankios.

„Kėdainiuose tikrai yra vienas tvenkinys, kuriame mūsų nariai gali pratybas organizuoti, ruoštis varžyboms. Tačiau, kad tiek Kėdainių rajone, tiek apskritai visoje Lietuvoje tų telkinių trūksta – tai vienareikšmiškai.

Tikrai nepasisakau, kad leistų bet kur, bet kaip ir bet kam plaukioti, bet iš valdžios pusės neretai net jokių kompromisų nebandoma ieškoti.

Su kėdainiškiais mes turėjome diskusiją apie tai. Tikrai yra bent 5-6 žmonės, kurie norėtų dalyvauti sportinėje veikloje, norėtų sporto klubą įsisteigti.

Bet nėra galimybės, vietoje sąlygos netinkamos, o važinėti į Kauną kai kuriems nepatogu, per toli. Taip jie ir lieka nuošalyje.

Paprastai jei vandens telkinyje yra įrengta plaukiojimo trasa, vandens motociklininkai plaukioja ten ir niekam daugiau netrukdo. Tai yra būdas, kaip suvaldyti situaciją“, – siūlė federacijos prezidentas.

Įstatymų paraštėse

T.Gurkšnys teigia, kad vandens motociklų turėtojai ne tik praktiškai neturi kur praleisti laisvalaikį su savo turima vandens transporto priemone, bet ir yra ignoruojami valdžios atstovų, kurie neretai įvairiems pasiūlymams užkerta kelią, o į diskusijas leistis net nenori.

„Kad Lietuvoje žmonių, nusipirkusių vandens motociklus, yra daug, bent 50 kartų daugiau nei, kad narių yra mūsų federacijoje – tai faktas. Ir tarp jų yra visokiausių žmonių, kaip ir bet kur kitur.

Mes patys visada kovojame su chuliganizmu, bet kartu siekiame ir palankesnių sąlygų vandens motociklų turėtojams. Bet kol kas pas mus praktika viską drausti, o ne ieškoti kompromisų.

Tarkime, kuo blogai būtų atskirti dalį tvenkinio plūdurais ir įrengti ten plaukiojimo zoną?

Bet ir iš valdžios atstovų yra dažnai labai neigiamas požiūris, nors mes ateiname su atvirais siūlymais, o mums iškart sako stop. Esame valdžios akiračio paraštėse.

Buvome centrinei valdžiai pateikę sąrašą vandens telkinių regioniniu mastu, kuriuose būtų galima leisti vandens motociklų sportą.

Juk mes atstovaujame sporto šaką, mums aktualu, kad žmonės iš regionų turėtų kur treniruotis, turėtų geras sąlygas.

Juo labiau, kad mūsų federacija tikrai pasiekia puikių rezultatų ir pelno prizines vietas visos Europos mastu. Bet mūsų pasiūlymai praktiškai nebuvo išgirsti“, – kalbėjo pašnekovas.

Vos keli

Jis priduria, kad tie keli vandens telkiniai per visą Lietuvą – itin skurdus pasirinkimas. Be to, juose plaukiojančiųjų koncentracija tokia didelė, kad tai jau darosi nebesaugu.

„Tarkime Elektrėnų mariose per tiršta jau tų motociklininkų. Vietiniai jau juokauja, kad šviesoforus reikia statyti.

Lietuvoje leistini vos keli vandens telkiniai, juose motociklų per daug, koncentracija didelė – iš visos Lietuvos ten suvažiuoja.

Jūroje tik laisviau galima plaukioti, na bet iš kokių Kėdainių į pajūrį nuvažiuoti vien dėl poros valandų pramogos irgi ne kiekvienas sau gali leisti.

Visa laivyba pas mus ignoruojama, atsiliekame su savo sprendimais šioje srityje nuo Vakarų Europos bent keliais dešimtmečiais“, – neslėpė Lietuvos vandens motociklų sporto federacijos prezidentas T.Gurkšnys.