Akivaizdu, kad turistų srautai didžiuosiuose šalies miestuose nebus tokie, kokius buvome įpratę skaičiuoti. Tačiau kad jie dėl koronaviruso pandemijos bus tokie maži, nebuvo galima sapnuoti nė baisiausiame sapne.
Kai kuriuose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos viešbučiuose užimtumas siekia vos 2–10 proc. Ne vienas viešbutis jau atsisveikino su dalimi darbuotojų, optimizavo savo veiklą.
Itin sudėtinga situacija Kaune – į šį miestą atvykę turistai skundžiasi, kad čia trūksta veiklos ir įdomių lankytinų vietų. Kai kurie miestiečiai net teigia, kad atvykusius draugus vežtųsi į Vilnių, o ne į Kauną. Vis tik kai kurie naujienų portalo lrytas.lt kalbinti pašnekovai bando reabilituoti laikinąją sostinę – įdomių veiklų čia esą apstu.
Kaune reikia pabūti kaip tarpinėje stotelėje
Kauno gidė Rima Čepurnienė pripažino, kad Kaunas – nelabai patrauklus turistams. Ji mano, kad šiame mieste labiau akcentuojamas modernizmas, dekoras ar statiniai, tačiau jie esą apleisti, pavyzdžiui, kaip ir Kauno centrinis paštas.
„Pastatų interjero mes negalime pamatyti ir į vidų negalime įeiti, reikia pažinčių, kad juos atrakintų. Siūlyčiau turistams Kaune pabūti tik 2–3 val., kaip tarpinėje stotelėje. Kaunas, norėdamas pritraukti užsienio turistus visai dienai, dar turi pasiruošti.
Daug ką galima aplankyti šiame mieste, pavyzdžiui, Nacionalinį M.K. Čiurlionio dailės muziejų, kuris mažai eksponuojamas, nes užsiimama tik „G taško“ paieškomis“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo gidė.
Kaune turistus esą domina fortai ir fortifikacija. Kaunas turi 9 fortus ir 26 baterijas, kurias galima būtų įtraukti į traptautinį Europos fortifikacinį kelią.
„Jeigu turime gotikinį kelią, galima būtų organizuoti fortifikacinį kelią, kur kitose valstybėse jau seniai apie tai kalbama ir siūloma turistams. Kaunas kol kas snaudžia, nes dar nėra įsitraukęs į šią veiklą. Įvairaus tipo ekskursijas organizuojame pagal tematiką: apžvalginės, naktinis ar požeminis Kaunas“, – pristatė R.Čepurnienė.
Kaunas yra patrauklus
Šiek tiek optimistiškesnis Kauno gidas Nerijus Nakutis. Jis pasakojo, kad net patiems vietiniams Kaunas yra patrauklus. Gidas labiau organizuoja temines ekskursijas po Kauno senamiestį ar išmaniuosius kultūrinius orientacinius. Dažniausiai žmonės užsakinėja visą programą, o ne atskirus objektus.
N.Nakutis siūlo šiame mieste aplankyti Rotušę, Kauno pilį, Farmacijos ir Stumbro muziejų bei Perkūno namą. Populiariausi objektai yra Rotušė ir Kauno pilis. Jų kaina suaugusiems yra 4 eurai, o studentams – 2 eurai.
N.Nakutis turi dvi ekskursijų temas: „Vaiduokliškasis Kaunas“ arba „Kaunas – meilės miestas“. Dažniausiai žmonės užsakinėja ekskursijas mergvakariams, bernvakariams arba gimtadieniams.
N.Nakutis sakė, kad turistai atažiuoja iš Didžiosios Britanijos, JAV, Nyderlandų, Indonezijos, Kinijos ir Japonijos. Iš užsienio atvyksta žmonės pas gimines, draugus ir jų eksursijų tarpininkais tampa lietuviai. Prieš karantiną sulaukė prancūzų, italų, rusų ir ukrainiečių. Vietinių turistų sulaukia iš Vilniaus, Žemaitijos, kurie atvyksta į Kauną teminėms ekskursijoms.
Kaunas platus veiklomis ir objektais
Savo ruožtu ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad Kauno turizmo ir viešbučių verslas sumažėjęs, nes trūksta užsienio turistų, o jiems trūksta skrydžių bei renginių. Laisvalaikio ir verslo turistai esą visuomet buvo pagrindiniai Kauno klientai.
„Kaunas tampa vis patrauklesnis turistams. Šis miestas turi oro uostą, senamiestį, kuris bus įrašytas į UNESCO paveldą, taip pat turės „Via Baltica“. Daug investuojama į sporto bei laisvalaikio paslaugų infrastruktūrą. Planuojama statyti naują filharmoniją kitoje Nemuno pusėje.
Pastaruoju metu Kaunas pritraukia daug investicijų, nes turi Laisvąją ekonominę zoną, taip pat – didelį kiekį universitetų, o pastaruoju metu gali pasigirti ir laivu „Raketa“, kuris plaukia iš Kauno į Nidą“, – komentavo Ž.Mauricas.
Ekonomistas mano, kad verslo turizmas turėtų svariai prisidėti prie Kauno turistų traukos skaičiaus. Turistams, pasak Ž.Maurico, svarbiausia maitinimo vietų pasirinkimas, kokybė, konferencijos, arena bei proginiai renginiai.
„Konferencinis turizmas arba turizmas su kažkokia veikla bus Lietuvos ateitis. Labiausiai Kaunas turėtų vengti turistų, kurie atvažiuoja tik pažiūrėti miesto . Pavyzdžiui, kaip lenkai atvažiuoja pasižiūrėti ir dar net kartais atsiveža savo sumuštinius. Nuo tokių turistų miestai turi mažai naudos.
Mums reikia turistų, kurie praleistų mieste keletą naktų ir atvyktų su tam tikru tikslu. Studentai ir dėstytojai sudaro nemaža dalį turistų, kurie atvyksta iš kitų šalių. Jie atvykę dažniausiai džiaugiasi miestu ir bando pažinti miestą“, – informavo Lietuvos ekonomistas.
Ž.Mauricas mano, kad invesiticija į Kauną priklauso nuo prioritetų. Jis mano, kad verslas nėra pakankamai išnaudotas. Reikia plėsti Laisvą ekonominę zoną, išnaudoti esamą infrastruktūrą.
„Kaunas turėtų tapti vienas iš keturių miestų Baltijos šalyse. Sportas pritraukia žmones ir reikėtų tai išnaudoti. Turime technologijų universitetą įr stiprią medicinos sritį specialistų skaičiumi.
Trys kolonos – sportas, medicina ir pramonė – turėtų Kauno pramonę judinti į priekį. Paveldas Kaune tarpukarių didelis, tačiau šiuo metu apleista architekūra. Erdvės architektūrine prasme dabar yra neakcentuojamos ir neatvertos. Kaunas atsilieka penkiais metais, pagal mano tendencijas, nuo Vilniaus“, – mintimis dalijosi Ž.Mauricas.
Ž.Mauricas mano, kad Kaunas turi daugiau logistinių potencialų ir jie sparčiai auga, todėl Kauno oro uostas taps pagrindiniu, o Vilnius bus verslo kelionių kryptis.
„Manau, po penkerių metų Kaunas bus vis dažniau įtraukiamas į leidinukus bei lankstinukus. Šis miestas buvo kažkiek apleistas, nes buvo du dugnai – meras ir plakatai. Turizmas priklauso nuo verslo ir ekonomikos. Mes nesame Turkija ar Graikija, todėl neturime jūros ar paplūdimio. Turime kurti išskirtinumą patys“, – samprotauja ekonomistas.
Kaltas koronavirusas
„Kaunas.in“ direktorius Tadas Stankevičius sako, kad turistų sumažėjimą visame pasauliniame turizmo sektoriuje lėmė pasaulinė pandemija, karantinas ir kelionių ribojimai. Jis perspėja, kad reikia turėti omenyje, jog staiga nutrūkusi galimybė keliauti, pasikeitę keliautojų įpročiai ir poreikiai, išaugę saugumo reikalavimai, ateityje pareikalaus ir jau reikalauja įdirbio, kantrybės ir laiko.
„Turistų susidomėjimas kelionėmis į Kauną po truputį grįžta į ankstesnį lygį. Pastebimas turistų skaičiaus augimas, t y., jų laipsniškas sugrįžimas į Kauną.
Šiandien daugiausia keliautojų sulaukiame iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos, kurie keliauja automobiliais, motociklais, nameliais ant ratų ar dviračiais“, – situaciją komentavo T.Stankevičius.
Turistai ieško unikalių patirčių ir vietų, kurios iki galo dar nepažintos, neatrastos, neapkeliautos. Ypatingą dėmesį keliautojai teikia vietovės, miesto ir šalies saugumui.
„Kaune architektūros mylėtojų simpatijas užkariauja Tarpukario modernizmo architektūra, gatvės meno entuziastus patraukia spalvotų sienų gausa, naujų skonių ieškotojus šiame mieste žavi išradingas požiūris į maisto kultūrą, aktyvus laisvalaikis gamtoje.
Dar vienas, nemažiau svarbus, Kauno išskirtinumas – garbingas titulas ir kelias į 2022 metus, kuomet visos Europos akys bus nukreiptos į Kauną – Europos kultūros sostinę 2022, kur bus gausu renginių, iniciatyvų, instaliacijų, įtraukiančių veiklų ir projektų“, – sakė T.Stankevičius.
Dar viena, tradicinė turistų mėgstama pramoga yra teminės ekskursijos. Populiariausios ekskursijos yra „Kaunas – dizaino miestas“ pristatanti Tarpukario modernizmo architektūrą, kuri įtraukta į UNESCO preliminarųjį sąrašą ir unikalius to laikotarpio interjerus.
„Sienografo užrašai“ – ekskursija, kuri kviečia tapti mažosios architektūros, gatvės meno stebėtojais už meno galerijų ir muziejų sienų. Kita populiari eskursija „Gastronomija nuo seniausių laikų iki dabar“ – ši apima miesto istorijos pažinimą, ragavimą.
Keliautojai ir jų pomėgiai yra labai skirtingi: vieni nori savarankiškai pasivaikščioti po miestą ir aplankyti keletą muziejų, kiti – gilintis labiau į Tarpukario modernizmo architektūrą, daugiau sužinoti apie gatvės meno ar Hanzos laikų Kauną.
Norintys išsamiau susipažinti su miestu, labiau linkę prisijungti prie ekskursijų ar užsisakyti gidą individualiai. Tiems, kurie mėgsta savarankišką keliavimą renkasi „It‘s Kaunastic“ serijos teminius maršrutus: „Sugiharos keliu“, „Modernisto gidas“, „Sienografo užrašai“, „Kultūrinis šokas“ ir t. t.
Kauno populiariausi muziejai yra M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kauno miesto muziejus Rotušės skyrius, kur galima pakilti ir į bokštą, ir nusileisti į požemius. Taip pat Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyrius, kur galima pačiam išbandyti muzikos instrumentus ar net pabūti didžėjumi, o norintiems pasijusti tarsi Italijoje siūloma aplankyti Pažaislio vienuolyną ir ten esantį muziejų.
Turistų skaičius auga
Statistikos departamento duomenimis, 2018 metais Kauno miesto apgyvendinimo įstaigos sulaukė 317656 svečių (+8,2 proc., palyginti su 2017 m.), kurie praleido 558472 naktis (+9,8 proc. palyginus su 2017 m.). 2018 m. viešnagės vidutinė trukmė buvo 1,8 nakties.
2019 metais klasifikuotos Kauno miesto apgyvendinimo įstaigos sulaukė 349 530 svečių (+10 proc., palyginti su 2018 m.), kurie praleido 650 336 naktis (+16 proc., palyginti su 2018 m.), svečių viešnagės vidutinė trukmė buvo 1,9 nakties.
2020 metų I- ojo ketv. klasifikuotos Kauno miesto apgyvendinimo įstaigos sulaukė 51469 svečių ( -17 proc., palyginti su 2019 m. I ketv.), kurie praleido 95060 naktų (-14 proc., palyginti su 2019 m. I ketv.), svečių viešnagės vidutinė trukmė buvo 1,85 nakties.
T.Stankevičius teigė, kad per praėjusius trejus metus buvo fiksuojamas kasmetinis turistų skaičiaus ir praleidžiamų naktų skaičiaus augimas. 2020 m. I-ojo ketv. turistų skaičiaus kritimui reikšmingos įtakos turėjo pasaulinė pandemija, kelionių apribojimai, kurie kai kuriose rinkose ar šalyse pradėti įgyvendinti jau nuo sausio mėnesio.
Statistikos departamento duomenimis, 2019 metais klasifikuotos Kauno miesto apgyvendinimo įstaigos sulaukė 349 530 svečių, kurie praleido 650 336 naktis. Palyginti su 2018 metais, svečių skaičius padidėjo 10 proc., o nakvynių skaičius padidėjo 16 proc., svečių viešnagės vidutinė trukmė buvo 1,9 nakties.
67,6 proc. visų Kauno apgyvendinimo įstaigų svečių sudarė užsienio svečiai (236398 t. y., +11 proc.), 32,4 proc. – lietuviai (113132 t. y., +9 proc.). Daugiausia užsienio svečių sulaukė iš Suomijos, kurių vidutinė viešnagės trukmė buvo 1,9 nakvynės. Iš Azijos šalių daugiausiai sulaukė turistų iš Izraelio, kurių vidutinė viešnagės trukmė buvo 2,1 nakvynės.
2020 m. Kaunas daugiausiai keliautojų sulaukė iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos. Pradeda daugėti turistų iš Vokietijos.
T.Stankevičius sako, kad vietinis turizmas ne mažiau svarbus nei atvykstamasis turizmas. Maršrutuose siūloma aplankyti vietas, kurios mažiau žinomos ir neatrastos.
