ŠRATC galutinai pralaimėjo bylą prieš uždarytame Kairių sąvartyne susikaupusių dujų telkinį eksploatavusią įmonę „Energijos parkas“.
Lietuvos aukščiausiasis teismas antrą kartą atmetė ŠRATC teiktą kasacinį skundą, o tai reiškia, kad galimybių bylinėtis nebėra.
Liko vienintelis neaiškumas – per kokį laikotarpį teks sumokėti priteistą sumą.
Tuo metu Šiaulių miesto vadovai ketina griebtis šiaudo ir pabandyti rasti kaltuosius ir iš jų išsiieškoti milžiniškus nuostolius.
Įklampino lenkų studija
Šiaurės Lietuvos regiono savivaldybėms galvos skausmu tapusi istorija prasidėjo prieš keliolika metų. 2004-aisiais sumanyta, kad būtų galima eksploatuoti po sąvartynu susidariusių dujų telkinius.
ŠRATC buvo pasamdęs įmonę „ENER-G Polska“, kurios specialistai pateikė studiją apie po šiukšlių sankaupa esančius dujų klodus.
Ataskaitoje nurodyta, kad per tris dešimtmečius iš sąvartyno galima išgauti net 82 mln. kubinių metrų dujų.
„Į konkurso medžiagą neatsakingai įrašyti skaičiai įklampino įmonę, – sakė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis. – Todėl investuotojui atsirado galimybė reikalauti atlyginti žalą dėl pernelyg menko dujų kiekio.“
Dujų buvo per mažai
Bendrovė „Energijos parkas“ laimėjo 2008 metais skelbtą viešąjį konkursą ir pasirašė 15 metų sutartį su galimybe ją pratęsti dar 5 metams. Laimėtojas įsipareigojo atiduoti ŠRATC ir 23 proc. gautų pajamų.
Tačiau dujotiekį nutiesęs, pusšimtį gręžinių su dujų surinkimo įranga pastatęs ir elektrą gaminančią jėgainę įrengęs investuotojas po kelių mėnesių ėmė reikšti pretenzijas, nes nepavyko išgauti net sutartyje nurodyto mažiausio dujų kiekio.
Nuostolingai dirbusios įmonės vadovai paprašė keisti sutartį. Verslininkai kreipėsi ir į bendrovę „M & S Umweltprojekt Baltic“ dėl 2004-aisiais atlikto techninio tyrimo Kairių sąvartyne.
Gauti duomenys parodė, kad konkurso medžiagoje panaudoti vėlesnio tyrimo rezultatai gali būti suklastoti.
Darė klaidą po klaidos
„Energijos parko“ akcininkams sunkiai sekėsi įrodyti savo tiesą – jų ieškinį atmetė ir Šiaulių apygardos, ir Lietuvos apeliacinis teismas. Bet viskas pakrypo kita linkme, kai kasacinį skundą išnagrinėjo ir bylą į pirmąją instanciją sugrąžino Lietuvos aukščiausiasis teismas.
Nutartyje buvo aiškiai nurodyta, kaip turėtų būti nagrinėjamas šis ginčas, bet ŠRATC tomis galimybėmis net nesinaudojo. „Net nenustatyta, ar tų dujų ten iš viso buvo“, – stebėjosi A.Bartulis.
Nepalankaus sprendimo sulaukęs ŠRATC net nereikalavo atlikti ekspertizės, kuri turėjo atsakyti, kada išnyko milžiniškas dujų telkinys ir kas dėl to kaltas.
„Apeliacinis skundas irgi buvo nekokybiškas. ŠRATC samdyti advokatai nesugebėjo apginti interesų. Bandėme gelbėti situaciją, bet buvo per vėlu – teismas nebepriėmė pakartotinai teikto kasacinio skundo“, – aiškino A.Bartulis.
Susimokėti turės žmonės
Bylą laimėjęs investuotojas dar negreit galės pasidžiaugti prisiteista suma, nes ŠRATC kreipėsi į teismą dėl išieškojimo stabdymo.
Teismas leido dalį sumos – 870 tūkstančių eurų – sumokėti iki 2021 metų balandžio, nes savivaldybių biudžetai seniai suplanuoti ir rasti tokią sumą būtų sunku.
Tiesa, A.Bartulis pripažino dar nežinantis, kaip apskritai bus išmokėta milžiniška suma, nes įstatymai neleidžia iš savivaldybės biudžeto finansuoti savarankiško juridinio asmens. Tokių pinigų neturi ir iš rinkliavos gyvenantis ŠRATC.
„Bet kuriuo atveju našta teks viso regiono gyventojams“, – pripažino vienas Šiaulių miesto savivaldybės vadovų.
A.Bartulis sakė, kad padėtis yra kebli – tenka spręsti problemas, kurių pridarė prieš dešimtmetį dirbę žmonės.
Dar mėgins išieškoti žalą
Nepaisant to, su teisininkais aiškinamasi, ar dar įmanoma pradėti teisinį procesą ir žalą išieškoti iš kaltųjų.
Kaip galimi atsakovai minima klaidinančią išvadą pateikusi įmonė, taip pat buvę ŠRATC vadovai. Tarp jų – ir šių metų pradžioje darbovietę palikusi direktorė Jolita Šalkauskienė.
„Klausimų turime ir teisininkams: kyla abejonių, ar tokios kvalifikacijos advokatas apskritai gali turėti licenciją“, – žaibais svaidėsi A.Bartulis.
Nemažai pinigų pražuvo „Snore“
ŠRATC dalininkės – regiono savivaldybės: Šiaulių (37 dalys), Radviliškio (14), Šiaulių rajono (13), Kelmės (11), Joniškio (9), Akmenės ir Pakruojo (po 8).
ŠRATC yra įgyvendinęs ir tebevykdo ne vieną investicinį projektą, yra gavęs ES paramos, todėl viešosios įstaigos bankrotas negalimas.
ŠRATC turi dar vieną didžiulį ieškinį – grąžinti 4 mln. eurų reikalauja Turto bankas.
ES lėšomis finansuojamą aplinkosauginį projektą vykdyti ketinęs ŠRATC šią sumą laikė „Snoro“ banke, bet jį valdžia sunaikino. Todėl dabar reikalaujama sugrąžinti pinigus.
