Šalies vadovas pirmadienį apsilankė elektrinėje, kuri vadinama vienu svarbiausių šalies energetikos objektų.
Prezidentas G.Nausėda tikino gavęs energetikų pažadą, kad KHAE netaps rezervu Baltarusijoje statomai atominei elektrinei, tuo privalės rūpintis kaimyninė šalis.
„Galbūt ypatingomis sąlygomis suteiktume pagalbą Baltarusijai, tačiau už tai pateiktume sąskaitą su daugybe milijonų eurų“, – svarstė G.Nausėda.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas patikslino, kad tai būtų vienkartinis atvejis ypatingoje situacijoje – gresiant visos sistemos išsijungimui.
„Tai daugiau teorinė galimybė“, – mano ministras. Jis pridūrė, kad Lietuva neturi jokių įsipareigojimų dėl Astravo atominės elektrinės rezervo suteikimo. Kita vertus, Baltarusija net nėra paprašiusi suteikti tokį rezervą.
Ar dėl atsisakymo suteikti rezervą Lietuva nepakenktų Astravo atominės elektrinės saugumui?
„Pirmiausia reikėtų kalbėti apie bendrą šios elektrinės saugumą. Lig šiol nėra įgyvendintos vadinamojo „stress test“ rekomendacijos, nors Baltarusija pažadėjo tai padaryti“, – kalbėjo ministras.
Jo nuomone, jau vien dėl aikštelės parinkimo Astravo atominė elektrinė negali būti vertinama kaip saugi.
Tuo tarpu prezidentas G.Nausėda tikino dar neprarandantis vilties, kad padedant ES pavyks rasti išeitį, kad Astravo elektrinė nekeltų pavojaus visam regionui. Šią elektrinę planuojama paleisti jau šią vasarą.
Bendrovės „Ignitis gamyba“ valdoma KHAE – vienintelė tokio tipo elektrinė Baltijos šalyse. Arčiausiai Lietuvos tokia elektrinė veikia Lenkijoje.
KHAE skirta subalansuoti elektros gamybą ir suvartojimą, taip pat avarijų energetikos sistemoje prevencijai bei jų likvidavimui. KHAE taip pat užtikrina antrinį avarinį Lietuvos elektros energetikos sistemos rezervą.
Kai energetinės sistemos apkrova maža ir yra daug pigios perteklinės energijos (pavyzdžiui, nakties metu), KHAE agregatai, įjungti siurblio režimu, kelia vandenį iš Kauno marių į dirbtinį aukštutinį 303 hektarų ploto baseiną, esantį 100 metrų aukščiau Kauno marių vandens lygio.
Būtent virš šio dirbtinio vandens telkinio planuojama įrengti saulės energijos baterijų parką, darbai prasidės dar šiais metais.
Dieną, kai išauga energijos poreikis, KHAE gali dirbti kaip įprasta hidroelektrinė. Sisteminių avarijų prevencijai ir likvidavimui svarbu, kad KHAE agregatai gali užtikrinti greitą rezervinę galią – visu pajėgumu į tinklą sugeba įsijungti mažiau nei per 2 minutes.
KHAE agregatai pasiruošę automatiškai leistis nuo sistemos priešavarinės automatikos ir kompensuoti galios deficitą. Kitos ne mažiau svarbios KHAE funkcijos yra sistemos apkrovos netolygumų lyginimas, įtampos ir dažnio reguliavimas, sugebėjimas pasileisti po sisteminės avarijos.
Šiais metais elektrinė buvo jungiama 116 kartų.
Pradėjus statyti galingą šiluminę elektrinę Elektrėnuose ir numačius, kad ateityje bus statoma atominė jėgainė, 1967 metais buvo nutarta, jog reikia statyti ir hidroakumuliacinę elektrinę.
Išnagrinėjus šešias galimas tokios elektrinės statybų vietas perspektyviausia pasirodė Kruonio, 1600 MW potencialios generuojamos galios jėgainė. Esminis KHAE ekonominis pranašumas – žemutiniam tvenkiniui galima panaudoti 63,5 km² ploto Kauno marias.
Detalus projektavimas pareikalavo ketverių metų. Techninis projektas buvo patvirtintas 1978 metais, o 1984-aisiais buvo įbetonuotas KHAE pastato kertinis akmuo.
Projektuojamai 1600 MW elektrinės galiai buvo numatyta pastatyti 8 agregatus po 200 MW, tačiau vėliau jos galia buvo sumažinta, statant tik 4 agregatus.
Kiekvieno agregato vamzdžiais, kurių skresmuo siekia 7 metru, vienu metu prateka 200 kubinių metrų vandens, tuo tarpu Nemunu – 110-120 kubinių metrų.
Dėl politinės ir ekonominės situacijos kaitos, pirmasis agregatas buvo paleistas 1992 metais., agregatų galia buvo padidinta iki 225 MW. Ketvirtasis elektrinės agregatas pradėjo veikti dar po šešerių metų, 1998-aisiais.
Skatindama atsinaujinančios energijos gamybą, KHAE netoli Elektrėnų pradėjo eksploatuoti didžiausią Lietuvoje saulės energijos panaudojimo sistemą, kuri ne tik tausoja aplinką, bet ir leidžia sutaupyti.
Alternatyviais energijos šaltiniais šildomas vanduo šiltuoju metų laiku visiškai patenkina elektrinės ūkinėms reikmės naudojamo karšto vandens poreikius.
