„Įmonių, paskelbusių prastovas, pikas buvo pasiektas balandžio viduryje, kai arti 18 tūkstančių darbdavių pateikė Darbo inspekcijai pranešimus apie tai. Vėliau stebėjome prastovų mažėjimo tendenciją. Tačiau dabar įmonių, turinčių galiojančias prastovas, skaičius vėl šoktelėjo.
Šis faktas kelia susirūpinimą, ar tikrai prastovos paskelbtos dėl objektyvių priežasčių, ar tai nėra piktnaudžiavimas valstybės parama, prisidengiant fiktyviomis prastovomis, – sako VDI vadovas Jonas Gricius. – Taip pat norime išsiaiškinti prastovų priežastis, nes suvaržymų vykdyti veiklą lieka vis mažiau“.
Nuo karantino pradžios VDI iš viso gavo daugiau nei 25 tūkstančius pranešimų apie įmonėse paskelbtas prastovas. Padėtis įmonėse keičiasi kasdien, tačiau šiuo metu įmonių, turinčių galiojančias prastovas, skaičius siekia per 1000.
Karantinui pasibaigus, ekstremalioji situacija šalyje neatšaukta, todėl įmonės dėl šios priežasties negalėdamos suteikti darbuotojams darbo, gali skelbti prastovas. Tokioms įmonėms skiriamos valstybės subsidijos daliai darbuotojų darbo užmokesčio padengti.
Neplaninių patikrinimų metu darbo inspektoriai aiškinsis, ar darbdaviui paskelbus prastovą dėl ekstremaliosios padėties, egzistuoja objektyvios aplinkybės, dėl kurių darbuotojams neįmanoma suteikti darbo, ar darbdavys tinkamai tvarko darbuotojų darbo laiko apskaitą, ar darbuotojai prastovų metu neatlieka savo darbo funkcijų darbdavio nurodymu, jei paskelbtos dalinės prastovos, ar tai padaryta laikantis Darbo kodekso reikalavimų.
Dėl prastovų teisėtumo darbdaviai buvo tikrinami ir anksčiau. Per karantiną VDI gavo skundų ir pranešimų, susijusių su prastovomis, kad darbuotojai per prastovas vis tiek dirba. Dalis gautų ir patikrintų skundų pasitvirtino. Darbo inspektoriai surašė 11 administracinių nusižengimų protokolų. Dar keletas tyrimų tebevykdomi.
