Didesnė mokesčių siena – didesnis ir šešėlis

Seimo sprendimu akcizas kaitinamojo tabako gaminiams pašoko net 65 procentais – nuo 68,6 iki 113,2 euro už 1 kilogramą.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigė, kad šiandien gyventojai į kainų šuolius reaguoja visiškai kitaip negu prieš metus. „Dėl pandemijos sukeltos krizės situacija yra kardinaliai pasikeitusi. Auga nedarbas, traukiasi vartojimas, todėl žmonės tampa jautresni kainų pokyčiams“, – sakė bendrovės „SME Finance“ patarėjas ekonomikai.

Eksperto nuomone, jeigu akcizai būtų įvesti ir įsigalioję praėjusiais metais, kai ekonomikos netemdė krizės debesys ir gyventojai į ateitį žvelgė pozityviai, kainų pokyčiai būtų buvę ne taip smarkiai pastebimi ir verčiantys keisti elgesį.

„Dar prieš metus kalbėjome, kaip smarkiai auga atlyginimai, mažėja nedarbas, o žmonės gali skirti daugiau laisvų pinigų ne pirmo būtinumo prekėms ir paslaugoms įsigyti. Šiandien matome, kad vos per kelias savaites ar mėnesius situacija gali visiškai pasikeisti. Anksčiau priimti ir į ateitį projektuoti sprendimai kelia klausimą: ar pasiteisino?“ – dėstė A.Izgorodinas.

Ekonomistas akcentavo, kad nedarbas Lietuvoje birželio pabaigoje siekė per 12 procentų ir buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos šalyse.

A.Izgorodino manymu, kylant tabako gaminių kainoms paklausa nesumažės, tačiau gali pasikeisti vartojimo struktūra – pirkėjai iš legalios rinkos pereis į nelegalią.

Šešėlį šalyje palaiko kontrabanda – dalis nelegalių tabako gaminių Lietuvą kerta tranzitu, dalis pasilieka vidaus vartojimui.

Vien paskutinėmis birželio mėnesio dienomis Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai sulaikė tris stambius cigarečių kontrabandos krovinius, kurių vertė siekė beveik 5 mln. eurų.

Tarnybos duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį muitinės kriminalistai sulaikė tris kartus daugiau rūkalų (apie 6 mln. pakelių) nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Beveik visi rūkalai – baltarusiški. Akivaizdu, kad mažesnės tabako gaminių kainos Baltarusijoje sukuria sąlygas klestėti jokių mokesčių nemokančiam šešėliui, iš kurio lobsta nusikaltėlių grupuotės.

Pareigūnai pastebi, kad šiemet į Lietuvą plūsta ne tik tradicinės Baltarusijoje gaminamos cigaretės „Fest“, NZ ar „Minsk“, bet ir kaitinamojo tabako gaminiai, vadinamieji „Heets“. Šiemet pirmą sykį užfiksuotas krovininiu vilkiku kontrabanda gabentas beveik 20 tūkst. vienetų „Heets“ krovinys.

Muitininkų duomenimis, anksčiau pareigūnai susidurdavo su smulkia tokių tabako gaminių kontrabanda, o jų vartotojai tradiciškai būdavo siejami su asmenimis, nelinkusiais remti šešėlio.

„Tai iškalbingas faktas: kas penkta cigaretė Lietuvoje yra kontrabandinė, o kas septinta pagaminta Gardino tabako fabrike Baltarusijoje. Visa tai rodo, kad visuomenė linkusi valstybę judinti iš pamatų – remti šešėlinį verslą, o didesni akcizai tam dar labiau padeda“, – sakė Seimo narys Simonas Gentvilas.

Jo teigimu, nebuvo jokio paaiškinimo – jokios logiškos priežasties, kodėl kaitinamojo tabako akcizas turėjo taip smarkiai pakilti. Tiesiog vienas tabako produktų – alternatyva įprastiniam tabakui – tapo brangesnis.

Kaitinamojo tabako produktus Lietuvoje vartoja maždaug 100 tūkst. gyventojų.

„Pavyzdžiui, energetikoje bandoma pereiti prie žaliosios energijos naudojimo, bet ji brangi, ir kaip pereinamasis produktas, mažiau žalingas gamtai, yra naudojamos gamtinės dujos. Tas pat ir sveikatos politikoje. Žmonėms, kurie rūko cigaretes – kenksmingiausią sveikatai tabako produktą, kaip alternatyva – tarpinis produktas tarp jų ir galutinio atsisakymo rūkyti – suteikta galimybė naudoti kaitinamąjį tabaką. Tad visiškai nesuprantama, kodėl tokią alternatyvą sveikatos apsaugos ministras pasiūlė padaryti brangesnę už cigaretes“, – svarstė S.Gentvilas.

O nutiko tai, kas nutiko, – anksčiau kaitinamasis tabakas Baltarusijoje nebuvo gaminamas. Bet Lietuvoje išpūtus akcizą kaimynų verslas nesnaudė – atsirado gaminys, prasidėjo ir jo kontrabanda.

Anot pašnekovo, kontrabandinių cigarečių poreikis tik didėja, pardavimas – taip pat. Juk pernai už tabako gaminius buvo nesurinkta apie 60–70 mln. eurų akcizo.

Apskaičiuota, kad 2019-ųjų paskutinį ketvirtį 21,3 proc. tabako gaminių rinkoje buvo nelegalūs. Tuo metu Estijoje – 9,9 proc., Latvijoje – 16,8 proc.: akcizo mokestis tabako gaminiams mūsų šalyje yra didesnis negu Latvijoje ir Estijoje.

Akcizą politikai nusprendė padidinti pernai, kai ekonominė situacija ir lūkesčiai buvo kur kas pozityvesni. Seimo narė Rasa Budbergytė priminė, kad Seimo sprendimas labiau, negu planuota, padidinti akcizą sulaužė svarbų susitarimą su verslu ir pamynė valstybės įsipareigojimus.

Juk buvo sutarta, kad pagal anksčiau patvirtintą trejų metų akcizų kėlimo planą kaitinamojo tabako gaminiams akcizas per metus turėjo padidėti po 15 procentų. Buvo sudaryta sąlyga verslui pasiruošti. Bet vėliau – sunaikinta.

„Valstybė turi elgtis taip, kad žmonės ir verslas ja pasitikėtų. Bet tuomet, kai akcizų klausimas dar buvo svarstomas Seimo Biudžeto ir finansų komitete, tikintis gauti daugiau biudžeto pajamų – esą parodyti žmonėms dosnumą. Susitarimas buvo sulaužytas. Negalėjau pritarti tokioms nuostatoms – valstybė sunaikino verslo pasitikėjimą. Buvo aišku ir tai, kad pakeitus tabako produktų akcizų politiką atsiras palankios sąlygos kontrabandai. Taip ir nutiko“, – kalbėjo R.Budbergytė.

Be to, sprendimas buvo skubotas dar ir dėl to, kad kaitinamasis tabakas yra gana naujas produktas, jo akcizų politika yra nesusiformavusi. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Lenkija, iš viso netaiko jam akcizo.

Sulaužytas susitarimas – 65 proc. padidintas akcizas kaitinamajam tabakui ir dėl to pakilusios gaminių kainos dabar augina šešėlį.

„Po koronaviruso pandemijos valstybės biudžete atsirado didelė skylė – įplaukos smarkiai susitraukė. Ji turės būti užpildyta didinant valstybės skolą, nes kitų pajamų šaltinių negali atsirasti. Savo ruožtu didėja kontrabandos būdu įvežamų akcizinių produktų apimtis. Juk nieko nebuvo padaryta sienos apsaugai sustiprinti. Buvo naivu tikėtis, kad žmonės, kurie per pandemiją neteko darbo, pajamų, kurie buvo įstumti į prastovas, o įmonėms kilo nelikvidumo problemų, pamaitins biudžetą pirkdami pabrangusį tabaką. Arba išvis liausis rūkyti. Kontrabanda ėmė didėti, ir nieko nuostabaus, kad taip atsitiko, nors tokių klaidų buvo galima išvengti“, – teigė Seimo narė R.Budbergytė.

Pasak jos, valdančiųjų valia atsiradęs akcizų šuolis tik dar kartą įrodė, kad kai kurie politiniai siūlymai yra visiškai nepagrįsti, neapskaičiuoti ir vėliau atsigręžia prieš visus žmones.

„Šešėlinė ekonomika visada didėja per sunkmečius. Žmonės nėra linkę elgtis nesąžiningai – jie nenori pirkti kontrabandinių prekių ar net užsiimti kontrabanda. Bet kai ateina sunkūs laikai, jie sukasi, kaip kuris išmano. Dabar ne toks laikas, kad šešėlinė ekonomika turėtų trauktis. Ji didėja, ir tai dėsninga. Nes įmonėms konkuruoti labai sunku, o žmonės neturi pajamų. Tai – ekonomikos klasika ir jos dėsnių neįmanoma pakeisti“, – kalbėjo parlamentarė.

Ekonomistas A.Izgorodinas paaiškino, kaip nustatyti, ar akcizo mokesčio augimas yra tikslingas: „Jeigu kylant akcizui kontrabandos mastas nedidėja, vadinasi, žmonės susitaiko su situacija ir sutinka mokėti daugiau – turi pakankamai laisvų pinigų, kad galėtų vartoti tiek pat legalaus tabako, kiek ir anksčiau. Bet jeigu kontrabandos mastas auga ir išmetamų cigarečių pakelių tyrimai atskleidžia, kad žmonės vartoja vis daugiau nelegalių prekių, vadinasi, akcizas duoda priešingą efektą, o valstybė patiria nuostolių, nes dėl šešėlinės prekybos biudžeto nepasiekia mokesčiai.“

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyr. ekspertė Ieva Valeškaitė atkreipė dėmesį, kad naujausias LLRI atliktas šešėlinės ekonomikos tyrimas rodo, jog pačioje praėjusios ekonominės krizės duobėje šešėlinė cigarečių rinkos dalis buvo pasiekusi daugiau nei 40 procentų. Pasibaigus ekonomikos nuosmukiui ji palengva traukėsi, kol cigarečių rinkoje nusistovėjo maždaug penktadalį rinkos siekiančios šešėlio „grindys“.

„Deja, pastaruoju metu šešėlis reikšmingai nemažėjo net augant ekonomikai ir žmonių pajamoms“, – konstatavo I.Valeškaitė ir taip pat išskyrė, kad šiandien ekonomikos situacija jau visai kita. Spartesnio atlyginimų augimo šiemet nesitikima, o nedarbas nuo karantino pradžios gerokai padidėjęs.

„Tikėtina, kad daliai vartotojų tai gali tapti paskata dalį savo vartojimo perkelti į šešėlį“, – teigė LLRI vyr. ekspertė. Pasak jos, greta kitų veiksnių pirmiausia būtent tolesnė ekonominė situacija lems, kaip padidintas akcizas ir augančios prekių kainos paveiks vartotojų įpročius.

Pasak ekonomistų, praktika rodo, kad kylant tabako gaminių kainoms vartojimo apimtis nesumažėja – nuo nikotino priklausomi asmenys savo įpročio nekeičia, nes jiems cigaretės ar kaitinamojo tabako gaminiai yra pirmo būtinumo prekės.

Pastarąjį dešimtmetį pagal akcizų dydį Lietuva artėja prie ES vidurkio, tačiau pagal perkamosios galios dydį iki ES vidurkio dar toli.

A.Izgorodinas įspėjo, kad akcizo ir kitų mokesčių didinimas valstybei duoda naudos tik iki tam tikros ribos. Peržengus ribą naudą pakeičia nuostoliai ir įplaukų į biudžetą praradimas. „Todėl mokesčiai neturėtų būti didinami per stipriai ir per greitai“, – sakė bendrovės „SME Finance“ patarėjas ekonomikai.

Žinomas kardiologas profesorius Pranas Šerpytis jau anksčiau atkreipė dėmesį, kad padidėjusi kaitinamojo tabako gaminių kaina gali būti per aukštas slenkstis rūkantiesiems, kurie nori atsisakyti įprastų cigarečių. „Prie kaitinamojo tabako gaminių pasaulyje jau perėjo per 10 milijonų gyventojų, nes gausėja klinikinių tyrimų ir įrodymų, kad tai padeda sumažinti žalą sveikatai“, – teigė P.Šerpytis.

Anot profesoriaus, priimdami visuomenės sveikatai įtaką darančius sprendimus vietos politikai turėtų labiau atsižvelgti į naujausių mokslinių tyrimų duomenis ir išvadas.

Dirbtiniai barjerai, P.Šerpyčio nuomone, riboja suaugusių asmenų pasirinkimo laisvę, be to, taip apsaugoma ir sutvirtinama įprastų cigarečių pozicija rinkoje.

Gydytojas tvirtino, kad geriausias rūkančiojo sprendimas – išvis mesti rūkyti. Kita vertus, nikotino priklausomybė labai stipri ir atsisakyti cigarečių žmonėms pavyksta ne taip dažnai, kaip jie norėtų. „Jeigu nepavyksta mesti valios pastangomis, konsultuojantis su specialistais ir vartojant medikamentus, tada reikia ieškoti kitų išeičių žalai mažinti“, – nurodė profesorius. Jis pridūrė, kad išeičių paieškos yra efektyvesnės, kai palaikoma kainų diferenciacija, panašiai kaip skatinant įsigyti naujus elektromobilius, o ne senas ir taršias transporto priemones.

– Per 2020 m. sausį–balandį į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus įplaukė 3 176,1 mln. eurų pajamų. Tai 106,3 mln. eurų (3,2 proc.) mažiau nei 2019 m. tuo pat metu ir 305,4 mln. eurų (8,8 proc.) mažiau, nei prognozuota.

– Pajamų iš akcizų surinkta 482,1 mln. eurų, t.y. 12,5 mln. eurų (2,5 proc.) mažiau nei per 2019 m. sausį–balandį ir 2,5 mln. eurų (0,5 proc.) mažiau, nei prognozuota.

– Akcizas už kaitinamąjį tabaką mokamas nuo 2019-ųjų kovo 1 dienos.