Už kilogramą kavos – 16,4 euro. Tiek kainuojančias pupeles perka Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė. Viena vertus, specializuotose parduotuvėse galima rasti kavos pupelių, kurių kilogramas kainuoja 30 eurų ir daugiau. Kita vertus, be didelių pastangų ne pačių prasčiausių kavos pupelių įmanoma įsigyti ir už 10 eurų ar vos daugiau nei dešimtinę. Ligoninė pupeles įsipareigojo pirkti iš tiekėjo, kuris įstaigai pagal panaudos sutartį perdavė 42 kavos aparatus.

Ligoninės Dokumentų valdymo ir komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Asta Bagdonavičienė portalui lrytas.lt patvirtino, kad juos ligoninė priėmė sausio pabaigoje. Kavos aparatai paskirstyti po personalo poilsio erdves.

Anot pašnekovės, kavos aparatai įstaigai perduoti neatlygintinai, jų techninis aptarnavimas ir remontas taip pat nekainuoja, tačiau juos eksploatuojant perkamos to paties tiekėjo pristatomos kavos pupeles.

Kadangi sutarties suma nesiekė 10 tūkst. eurų be pridėtinės vertės mokesčio, ligoninė turėjo teisę vykdyti neskelbiamą pirkimą. Vadinasi, kaip portalui lrytas.lt nurodė Viešųjų pirkimų tarnybos komunikacijos specialistas Vygandas Kieras, tokiu atveju siūlymas teikti paslaugą gali būti pateiktas vienintelei įmonei, kuri galiausiai ir pasirenkama kaip tinkamiausia.

Kad Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė ir rinkosi iš vieno tiekėjo, patvirtino ir A.Bagdonavičienė.

„Sutartis sudaryta su UAB „Maina ir Co“. Ji galioja iki šių metų rugsėjo. Kava perkama įstaigos lėšomis, o visus kitus priedus – cukrų, pieną, grietinėlę ir pan. – įsigyja patys darbuotojai. Per mėnesį visoje ligoninėje sunaudojama apie 200 kg kavos pupelių, t. y., vienam kavos aparatui tenka vidutiniškai 5 kilogramai mėnesiui, – perdavė ligoninės atstovė. -

Atlikę rinkos tyrimą, išsiaiškinome pageidaujamą paslaugų apimtį – pasirinkome ne tik įsigyti kavos pupeles, bet ir naudojimąsi kavos aparatais, jų aptarnavimą ir techninę priežiūrą – ir šios kompleksinės paslaugos pasiūlą bei kainą rinkoje.

Kadangi viešojo pirkimo vertė nesiekė 10 tūkst. eurų be PVM, pats pirkimo procesas buvo vykdomas pagal Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo, patvirtinto Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu, nustatytas procedūras kreipiantis žodžiu į vieną tiekėją“.

Pasak ligoninės atstovės, kava darbo vietoje įstaigai buvo eksperimentinis projektas – nežinota, kaip naujovę priims darbuotojai, kiek bus suvartojama kavos, kaip tarnaus įranga ir panašiai. Kadangi, naujovė pasiteisino, šių metų viešųjų pirkimų plane suplanuotas atitinkamos paslaugų apimties trejų metų konkursas.

„Pandemijos metu negalėjome prisikviesti bendrose ligoninės erdvėse stovinčius mokamus kavos aparatus aptarnaujančių įmonių, neveikė bufetas, todėl personalo kambariuose esantys aparatai buvo tikras išsigelbėjimas mūsų darbuotojams“, – kalbėjo A.Badgonavičienė.

Situacija rizikinga

Tačiau „Transparency International“ Lietuvos skyriaus iniciatyvų koordinatorė Ieva Kimontaitė pastebi: situacija, kuri susiklostė ligoninei renkantis tiekėją, – rizikinga ir gali sudaryti regimybę, jog pirkimas palankus vienam pirkėjui. Dėl šios priežasties tokių situacijų skatinama vengti. Vis dėlto perkančiosios organizacijos pačios turi galimybę nuspręsti ir pasirinkti labiausiai prieinamą ir tinkamą pirkimų variantą.

„Suprantu, kodėl ši situacija gali kelti klausimų – juk žinome, kad sveikatos priežiūros sektoriuje neretai vyksta vadinamieji vieno tiekėjo pirkimai, o nemokami aparatai ar kita įranga dažnai sudaro sąlygas, kai ir produktus, šiuo atveju, kavą, gali pirkti tik iš tam tikro tiekėjo. Tokiais atvejais itin svarbu suprasti, kodėl perkama būtent iš konkretaus tiekėjo, kiek ir kokių pasiūlymų buvo pateikta, kokios įmonės dalyvavo pirkime bei pagal kokius kriterijus buvo pasirinkti kavos aparatai“, – portalui lrytas.lt komentavo I.Kimontaitė.

Ji atkreipė dėmesį, kad viešieji pirkimai sveikatos priežiūros įstaigose – viena rizikingiausių korupcijai sričių. Savo tyrimuose „Transparency International“ yra pastebėję, jog gydymo įstaigoms trūksta aiškių kriterijų, leidžiančių pamatuoti korupcinių rizikų suvaldymo sėkmę viešųjų pirkimų srityje.

Vis dėlto, kaip nurodė V.Kieras, Viešųjų pirkimų tarnybai neatrodo, kad vykdant pirkimą buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas.