Pavyko įgyvendinti seną svajonę
Didžiulis 235 metrų ilgio ir 45 metrų pločio ir 33 tūkst. tonų keliamosios galios plaukiojantis dokas sveria 11 tūkst. tonų. Prieš ketverius metus šis milžinas buvo nupirktas Juodkalnijoje iš bankrutavusios įmonės „Adriatic Shipyard Bijela“.
Įrenginį, skirtą didžiausiems per Danijos sąsiaurius į Baltijos jūrą įplaukiantiems laivams remontuoti, nebuvo lengva saugiau atgabenti į Lietuvą. Klaipėdos jūrų uosto kanalu jį plukdė labiausiai patyrę locmanai. Sudėtinga doko buksyravimo operacija trūko apie devynias valandas.
Po beveik dviejų savaičių kelionės, įveikęs apie 7500 kilometrų atstumą, dokas prišvartuotas prie VLG antrinės įmonės „Vakarų Baltijos laivų statykla“ krantinės, kur buvo kapitališkai tvarkomas. O štai dabar pats didžiausias Baltijos šalyse laivų remonto dokas perkeltas į Malkų įlankos akvatoriją.
„Tai ketvirtį amžiaus brandintos mūsų veiklos strategijos rezultatas. Svajonės virto realybe, kai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) valdytojų žvilgsnis nukrypo į Malkų įlanką – imta ją gilinti, kad čia galėtų išsitektų didesni laivai ir plaukiojantys dokai“, – kalbėjo VLG generalinis direktorius Arnoldas Šileika.
Veriasi naujos veiklos galimybės
Iš Juodkalnijos atplukdytas dokas paverstas šiuolaikišku maksimaliai automatizuotu didelių laivų remonto įrankiu. Suremontuotas prieš dvejus metus jis stovėjo be darbo, nes Malkų įlanka dar nebuvo išgilinta.
„Teko daug ir kantriai dirbti, kol planas remontuoti „Panamax“, „Postpanamax“ ir „Aframax“ tipo laivus virto tikrove. Dabar mums atsiveria durys į globalią, didesnių iššūkių ir galimybių rinką“, – kalbėjo A. Šileika.
Įgiję didžiulį doką klaipėdiečiai šoktelėjo į aukštesnį lygį – jau gali konkuruoti su garsiausiomis didžiakrūvį laivyną remontuojančiomis ir modernizuojančiomis ne tik Vakarų Europos, bet ir pasaulio įmonėmis.
VLG aptarnaujamų okeaninių transporto, žvejybos ir kitokios paskirties laivų remontui bei modernizavimui tinkamos infrastruktūros Malkų įlankoje kūrimo darbai dar nebaigti – reikia rekonstruoti ir senas krantines.
Sovietmečio paveldas – ne pyragai
VLG teritorijoje iš viso dirbs du didelių laivų remonto dokai. Greitai čia bus pastatytas dar vienas kiek mažesnis 201 metro ilgio, 35 metrų pločio ir 30 tūkst. tonų keliamosios galios dokas, pernai nupirktas iš Rygos laivų remonto įmonės. Šiuo metu jis remontuojamas, pirmąjį laivą priims rugpjūčio viduryje.
Laivų remonto specialistai toliau eksploatuoja iki šiol buvusį didžiausiu, o dabar mažiausiu tapusį 200 metrų ilgio, 30 metrų pločio ir 27 tūkst. tonų keliamosios galios VLG doką.
Malkų įlankoje prieš pusšimtį metų sukurta infrastruktūra, kurią naudojasi VLG, yra nusidėvėjusi, nebeatitinka šiuolaikinių poreikių, riboja įmonių galimybes išnaudoti technologinį potencialą ir pajėgumus.
Susisiekimo ministerija ir KVJU direkcija net kelis dešimtmečius svarstė, ar verta investuoti lėšas į didelių laivų remonto pietinėje uosto dalyje infrastruktūros plėtrą – gilinti Malkų įlanką, statyti naujas krantines.
Bendrovės indėlis – 100 mln. eurų
Laivų remontininkai savo verslą plėtoja Malkų įlankoje. Užbaigus pirmąjį tenykštės infrastruktūros plėtros etapą, Estijos kapitalo koncernui „BLRT Grupp“ priklausančios VLG pajėgumai gali išaugti net keletą kartų.
Pakitęs valstybės institucijų požiūris, jų indėlis džiugina A. Šileiką: „Be jų paramos nebūtų gerų rezultatų. Malkų įlankos pertvarka – puikus viešojo ir privataus sektoriaus sąveikos pavyzdys, lauksime grąžos“.
Užsimoję konkuruoti su didžiausiomis pasaulio laivų remonto įmonėmis VLG savininkai ir patys nesedėjo sudėję rankas – per trejus metus į naujas technologijas, gamybos plėtrą investavo apie 100 mln. eurų.
A.Šileika tikisi, kad eksploatuojant įgytus didelius dokus, VLG įmonių pajėgumai Klaipėdos uoste išaugs keletą kartų, atsiras iki kelių šimtų naujų darbo vietų, bus generuojami papildomi mokesčiai valstybei.
„Malkų įlankos pagilinimas mums – istorinis momentas. Kursime naują pridėtinę vertę darbų užsakovams, pačiai įmonei, jūrų uostui, miestui ir visai Lietuvai“, – į ateitį optimistiškia žvelgia VLG vadovas.
Už investicijas – grąža valstybei
KVJU direkcijos vadovas Algis Latakas Malkų įlankos infrastruktūros plėtros projektą įvardijo kaip prioritetinį: „Čia veikiančioms įmonėms greitai bus sukurtos visiškai kitokios veiklos sąlygos. Akvatorija jau išgilinta iki 14,5 metrų, dabar rekonstruojamos krantinės, kuriomis naudojasi įmonės“.
Malkų įlankoje atnaujinus dvi VLG krantines, bus įgyvendintas pirmasis KVJU direkcijos biudžeto lėšomis finansuojamo pietinės uosto dalies infrastruktūros atnaujinimo etapas.
Planuojama nugriauti senas laivų remonto krantines, kai kurias norima prailginti ir rekonstruoti. Dėl to dabar kyla daugiausiai ginčų ir klausimų.
„Sutvarkytoje Malkų įlankoje aptarnautume iki 300 metrų ilgio laivus. Tikimės, kad bus atrasti tinkami sprendimai, valstybė iš laivų remonto ir statybos tikrai gautų grąžą“, – teigė A. Šileika.
