Rusai pasirinko tai, ką pasirinko. Gali būti, kad jie dar pasigailės. Nes nieko gero nežada tyrimai, kurie buvo atlikti tiems pokyčiams, kurie įvyko per 20 metų, V.Putino praleistų valdžios viršūnėse, įvertinti.
Tyrimo autorius – Sergejus Gurijevas, Paryžiaus „Sciences Po“ universiteto ekonomikos profesorius, buvęs Rusijos ekonomikos mokyklos rektorius. 2013-aisiais jis emigravo į Vakarus, o šiuo metu jis – Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) vyriausiasis ekonomistas.
Suskirstė į etapus
Savo tyrime S.Gurijevas įrodė: nuo 1999-ųjų prezidento poste esantis V.Putinas per pirmąsias dvi kadencijas Rusijai davė neabejotinos naudos, o per kitas dvi padarė absoliučią žalą.
„Ekonominės politikos požiūriu šie 20 metų dalijami į kelis laikotarpius, – sakė S.Gurijevas. – Tai pirmoji reformatoriaus kadencija (1999–2003 m.), antroji – „valstybingumo“ (2004-ieji–2008-ųjų pirmasis pusmetis).
Per trečiąją kadenciją vyko didžioji 2008–2013 metų ekonomikos krizė, 2014–2019-aisiais – karas Ukrainoje, izoliacija nuo pasaulio ekonomikos ir sąstingis.“
Per pirmąją ir iš dalies antrąją kadenciją buvo vykdomos mokesčių ir pensijų reformos, priimtas Žemės kodeksas, smarkiai sumažintos kliūtys pradėti ir vykdyti verslą, imtasi valstybės tarnybos reformos, suaktyvintos derybos dėl Rusijos stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją.
Tai paspartino ekonomikos augimą, pagausino užsienio investicijų, sustiprino rublį.
Mažesnė infliacija ir įvestas indėlių draudimas sudarė naujas finansų sektoriaus plėtros galimybes, didino įmonių kreditingumą. Makroekonominis stabilumas bei augantys reitingai smarkiai padidino ir užsienio investicijas.
Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas per metus vidutiniškai siekė 7 proc. Per 10 metų Rusijos BVP išaugo 94 proc., o jo dalis, tenkanti vienam gyventojui, padvigubėjo.
„Tai buvo ryškiausias dešimtmetis Rusijos ekonomikos istorijoje. Tačiau per kitą dešimtmetį (2010–2019 m.) vidutinis metinis BVP augimo tempas buvo mažesnis nei 2 proc., – tvirtino S.Gurijevas. – Valdžios institucijos ir toliau žadėjo reformas, o ekonomikos mokslas siūlė programas, skirtas verslo kliūtims pašalinti ir investicijoms į žmogiškąjį kapitalą. Tačiau visa tai liko neįgyvendinta.“
Neišlipo iš krizės
2013-aisiais BVP paaugo tik 1,8 proc. Prasidėjęs Ukrainos karas ir izoliacija nuo pasaulio palaidojo spartesnio ekonomikos augimo viltį. Vietoj planuotų 6 proc. per metus vidutinis metinis BVP augimas 2014–2018 m. sudarė vos 1 proc.
Perskaičiavus JAV doleriais Rusijos BVP tuo metu buvo toks pat kaip 2008-aisiais, o šiuo metu siekia vos 2 proc. Užsienio investicijos susitraukė, kapitalo nutekėjimas iš šalies paspartėjo.
V.Putino 2018 m. gegužę išleistame dekrete daugiausia dėmesio skiriama viešosioms, o ne privačioms ar užsienio investicijoms.
Vadinamieji „nacprojektai“ Rusijos mokesčių mokėtojams ir pensininkams kainavo trilijonus rublių.
Kito kelio nesirenka
Remiantis Tarptautinio valiutos fondo prognozėmis, vidutinis metinis Rusijos BVP augimo tempas iki 2023-iųjų tesieks 1,4 proc.
Doleriais išreikštas Rusijos BVP 2023-iaisiais išliks toks pat kaip 2008 m. (1,8 trln. JAV dolerių – 1,59 trln. eurų), taigi šios valstybės dalis pasaulio ekonomikoje tesieks 1,7 proc.
Pasak S.Gurijevo, nei ekspertai, nei investuotojai netiki tuo, kad šalyje, kurioje didelis korupcijos lygis, milžiniškos valstybės investicijos padarys teigiamą poveikį ekonomikai.
„Rusijos problemas įveikti būtų įmanoma pasitelkus visiškai kitokias priemones: nuosavybės teisių apsaugą, konkurenciją, kovą su korupcija, Rusijos reintegraciją į pasaulio ekonomiką, investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir kitas“, – sakė S.Gurijevas.
Bet argi šiuo keliu V.Putinas vedė valstybę pastaruosius dešimtį metų?
