Pataisų priėmimas vyks rudenį arba vasarą, jeigu Seimas rinksis į nenumatytus posėdžius.
Jei Farmacijos įstatymo pataisos būtų priimtos, tokios vaistinės būtų vadinamos ligoninės vaistinėmis ir vaistai jose būtų parduodami ne tik tose ligoninėse besigydantiems, bet ir kitiems gyventojams. Tokiose vaistinėse būtų prekiaujama vaistais ir nuotoliniu būdu.
Valdantieji tikina, kad naujų vaistinių atsiradimas pagerins vaistų prieinamumą, mažės jų kaina. Tuo tarpu opozicija tuo abejoja, įtaria korupcijos paraiškas, sveikatos sistemos lėšų švaistymą, konkurencijos sumažėjmą.
Liberalas Eugenijus Gentvilas pabrėžė, kad Seimui leidus steigti valstybines vaistines, bus kreiptasi į prezidentą su prašymu jas vetuoti, o jeigu to nebus padaryta, bus prašoma Konstitucinio Teismo išaiškinimo.
Pasak E.Gentvilo, Lietuvoje dabar 100 tūkst. gyventojų tenka 48 vaistinės, o Europos Sąjungos vidurkis yra 25–27 vaistinės. Anot jo, paskutinė Europos Sąjungos šalis, kuri turėjo valstybinį vaistinių tinklą buvo Švedija.
„Praėjusiais metais Švedija pardavė savo valstybinių vaistinių tinklą ir čia yra visas paradoksas, kad tą tinklą nupirko lietuviškų vaistinių tinklas (Švedijos vaistinių tinklą „Apoteksgruppen“ įsigijo „Vilniaus prekybos“ grupės bendrovė „Euroapotheca“ – BNS).
Štai kur yra Lietuvos pasiekimai, kad lietuviškas vaistinių tinklas gali konkuruoti ir įsigyti kitos valstybės valstybinių vaistinių tinklą. Tai greta to jūs Lietuvoje kuriate valstybinių vaistinių tinklą“, – pareiškė parlamentaras.
Biudžeto ir finansų komitete dirbančio konservatoriaus Mykolo Majausko teigimu, dabar gydymo įstaigose veikia 233 didžiųjų tinklų vaistinės. Jis prognozuoja, kad įteisinus valstybines vaistines, dauguma iš jų turės užsidaryti, o jose dirbantys vaistininkai bus atleisti.
M. Majauskas įtaria, kad į valstybines vaistines darbuotojai gali būti priimami „pagal partinę priklausomybę ar pažintis“.
„Atsiras eilės ir paslaugos išrinktiesiems taip, kaip dažniausiai nutinka su valdiškomis paslaugomis“, – prognozuoja jis.
Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Aušrinė Armonaitė įspėja, kad pataisos „pamina ir slopina privačią iniciatyvą bei pažeidžia konkurenciją“.
„Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pinigai pirmiausia turi būti skirti gydymui, sveikatos apsaugai, sveikatos priežiūrai, sveikatos prevencijai, bet tikrai ne valstybinio verslo darymui, kas ir būtų iš esmės ligoninių vaistinių įsteigimas“, – teigė A.Armonaitė.
Parlamentarė prognozavo, kad atsidarius valstybinėms vaistinėms, mažos privačios vaistinės turės užsidaryti.
„Dabar valstybė su visu sveikatos biudžetu ateina kaip milžiniškas žaidėjas. Kas pasidarys su nedidelėmis vaistinėmis, kurios galbūt nepriklauso didiesiems tinklams ir neturi tokio užnugario už savęs, jos tiesiog turės užsidaryti“, – prognozavo A.Armonaitė.
Seimas atmetė Ekonomikos komiteto nario konservatoriaus Jurgio Razmos siūlymą valstybinėse vaistinėse neleisti prekybos internetu, kuri, anot jo, reikalauja investicijų.
„Jeigu paliekame tą galimybę, akivaizdu, kad tam bus švaistomi Privalomojo sveikatos draudimo fondo pinigai, atitenkantys atitinkamai ligoninei ir nematau būtinybės bandyti atskirai ligoninės vaistinei konkuruoti su tinklais“, – tvirtino J.Razma.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, viena pataisų dėl valstybinių vaistinių iniciatorė Agnė Širinskienė sako, kad internetinė prekyba padidintų vaistų prekybos prieinamumą gyventojams.
„Ypač tada, kai yra didelė grėsmė COVID-19 pandemijos atsinaujinimui. Puikiai žinome, kad vis dėlto tie pajėgumai pandemijos metu, vaistinių nuotolinės prekybos, tikrai buvo nepakankami, nes žmonėms vaistų siuntiniai vėluodavo“, – aiškino A.Širinskienė.
Taip pat nepritarta ir J.Razmos siūlymui valstybinėse vaistinėse gyventojus iš gatvės aptarnauti tik tuo laiku, kai atitinkamame mieste nebūtų nė vienos dirbančios vaistinės. Už siūlymą balsavo 52 Seimo nariai, prieš – 48, o susilaikė 10.
Balsuota ir prieš Sveikatos reikalų komiteto ir konservatorių frakcijos nario Raimundo Martinėlio siūlymą, kuriuo siūlyta valstybinėse vaistinėse gyventojams vaistus parduoti, jei asmens sveikatos priežiūros įstaigoje arba 7 kilometrų spinduliu aplink ją nėra kitos vaistinės. Už siūlymą balsavo 54 Seimo nariai, prieš – 44, o susilaikė 14.
Nepritarta ir „valstiečio“ Dainiaus Kaminsko siūlymui tokią vaistinę leisti steigti tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kuri teiktų stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Pasak sveikatos reikalų ministro Aurelijaus Verygos, tokiu atveju valstybinių vaistinių nebūtų galima steigti, pavyzdžiui, poliklinikose.
Seimo valdyba buvo užsakiusi pataisų dėl valstybinių vaistinių ekspertinį vertinimą, tačiau juo buvo suabejota. Ekspertizę atlikęs ir pakeitimus sukritikavęs Lietuvos laisvosios rinkos institutas apkaltintas suinteresuotumu, nes tarp jo rėmėjų yra „Eurovaistinė“ ir „Gintarinė vaistinė“ bei farmacijos kompanija „Berlin-Chemie Menarini“.
Vyriausybė 2019 metų kovą yra pritarusi pataisoms, kurios atvertų kelią ligoninėse ir kitose sveikatos įstaigose steigti valstybines vaistines.
Konkurencijos taryba teigia, kad pataisomis siekiama įteisinti valstybių vaistinių tinklo sukūrimą, taip pat įžvelgia galimus interesų konfliktus, skaidrumo ir investavimo regione patrauklumo problemas bei korupcijos rizikas.
Vaistinių atstovai sako, kad tokių vaistinių steigimas labiausiai smogs nedidelėms vaistinėms rajonuose, jos dirbtų išskirtinėmis sąlygomis: patalpos, vaistų laikymo ir saugojimo įranga nekainuos, darbuotojai bus išlaikomi iš biudžeto.
Šiuo metu ligoninės vaistinės neturi teisės vaistų parduoti bet kam, jos skirtos tik stacionariai besigydantiems ligoniams. Vaistus visiems žmonėms parduoda ligoninėse veikiančios privačios vaistinės.
