Už nutarimo projektą balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 11, susilaikė 4 parlamentarai.
Nutarimu siūloma įgalioti Vyriausybę pradėti konsultacijas su Europos Komisijos Europos struktūrinių reformų paramos direktoratu (DG REFORM) dėl techninės pagalbos valstybinio plėtros banko steigimo klausimais ir svarstyti dėl galimybės valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.
Anot projekto rengėjų, Lietuvoje veikiančių bei garantijas teikiančių agentūrų pagrindu gali būti steigiamas valstybinis plėtros bankas, kuris galėtų siekti bankinės licencijos ir būtų prižiūrimas Lietuvos banko.
Siūloma ne vėliau kaip iki šių metų rugsėjo 1-osios pradėti konsultacijas su Europos Komisijos Paramos struktūrinėms reformoms generaliniu direktoratu dėl techninės paramos Valstybinio plėtros banko steigimo klausimais.
Valstybinio komercinio banko šalininkai sako, kad jis reikalingas dėl šalies finansų sistemos būklės, nes Lietuvai reikia susirūpinti konkurencine aplinka bankų sektoriuje, padidinti finansinių paslaugų prieinamumą regionuose. Šios idėjos kritikai teigia, kad valstybinio banko steigimas būtų per brangus, o jo veiklai galėtų trukdyti nederamas politikų kišimasis.
Finansų ministras Vilius Šapoka praėjusią savaitę sakė, kad pritartų jau veikiančių „Investicijų ir verslo garantijų“ („Invegos“), Viešųjų investicijų plėtros agentūros ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondo veiklos konsolidavimui, tačiau prieštarauja valstybės dalyvavimui mažmeninės bankininkystės versle.
Už valstybinio banko steigimą pasisako ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Paskutinis valstybės valdytas Žemės ūkio bankas privatizuotas 2002 metais, jį nupirko Vokietijos bankas „Nord LB“. Metais anksčiau buvo parduotas ir Lietuvos taupomasis bankas, kurį įsigijo Estijos „Hansabank“.
