„Mes visąlaik sakėme, kad pirmiausia reikia atlikti kaštų naudos analizę ir, remiantis faktais, o ne prielaidomis daryti sprendimus. Biudžeto ir finansų komitetas klausė mūsų nuomonės, mes jiems ją išdėstėme, kiek pamenu, gegužės pradžioje, sudėliojome maždaug, kokie žingsniai galėtų būti atlikti, kas ką reiškia. Mūsų pozicija – mes prižiūrėtume šiuo atveju, esame neutralūs“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė V. Vasiliauskas.
Anot LB valdybos pirmininko, prieš svarstant Valstybinio plėtros banko steigimo galimybę būtina apsispręsti dėl tikslaus jo modelio ir ko būtų norima iš tokio banko.
„Pirmiausia reiktų apsispręsti, apie ką mes kalbame, nes dabar, matydamas Seimo nutarimo projektą, kuris šiuo metu diskutuojamas Seime, jis toks mišrūnas labiau.
Iš vienos pusės tai – nacionalinė plėtros įstaiga (...), iš kitos pusės ten matau užuomazgas universalaus komercinio banko, nes eina kalba apie smulkaus, vidutinio verslo kreditavimą rajonuose (...), apie tam tikrų finansinių paslaugų teikimą gyventojams. Tad pirmiausia reikia apsispręsti dėl modelio, priklausomai nuo to, apie ką kalbame, dėliosis ir kiti žingsniai“, – sakė jis.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį pritarė parlamentarų grupės siūlymui svarstyti Valstybinio plėtros banko steigimo idėją.
Seime svarstomu nutarimo projektu siūloma įgalioti Vyriausybę pradėti konsultacijas su Europos Komisijos Europos Struktūrinių reformų paramos direktoratu (DG REFORM) dėl techninės pagalbos valstybinio plėtros banko steigimo klausimais ir svarstyti dėl galimybės valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.
Anot projekto rengėjų, Lietuvoje veikiančių bei garantijas teikiančių agentūrų pagrindu gali būti steigiamas Valstybinis plėtros bankas, kuris galėtų siekti bankinės licencijos ir būtų prižiūrimas Lietuvos banko.
