„Analizuojant surinktus duomenis, į akis labiausiai krenta tai, kad net 58 proc. SVV įmonių paprašytos prognozuoti, kiek gali šiemet kristi metinė apyvarta, atsakė „nežinau“. Paprastai visos bendrovės susiduria su sunkumais, nes visa ekonomika yra cikliška ir tai jokia naujiena.
Tačiau tokiais atvejais dažnai vyrauja net per daug optimistinis požiūris į ateitį ir ilguoju periodu prognozuojami palyginti geri rezultatai. Šiuo atveju didžioji dalis apklaustųjų akivaizdžiai pasimetę ir net nedrįsta prognozuoti ateities, o tai jau pavojingas signalas, nes esant tokiai situacijai dalis įmonių gali įjungti „išgyvenimo režimą“, kas reiškia mažesnį lėšų judėjimą ekonomikoje ir turi užkrečiamą poveikį“, – sako KOG instituto steigėjas Domantas Gailius.
Tyrimo, kurio metu buvo nagrinėjamas karantino poveikis SVV įmonėms, dalyvių buvo prašoma įvertinti karantino poveikį jų verslui, didžiausius sunkumus bei prognozuoti ateities perspektyvas.
Paprašyti įvertinti karantino poveikį metiniams įmonės finansiniams rezultatams, net 58 proc. bendrovių atstovų to negalėjo padaryti, 12 proc. respondentų prognozavo 51-100 proc. apyvartos mažėjimą, 19 proc. – tikisi mažėjimo nuo 21 iki 50 proc., o 11 proc. – tik iki 20 proc. sumažėjusių pajamų.
„Būdinga tai, kad kuo mažesnė įmonė, tuo vyrauja pesimistiškesnės nuotaikos. Iki 3 darbuotojų turinčios įmonės prognozuoja, kad metinė apyvarta mažės 47 proc., 4-12 darbuotojų turinčios įmonės – kad mažės 39 proc., o 13-39 darbuotojus turinčios įmonės prognozuoja 29 proc. metinės apyvartos kritimą. Tai turėtų versti suklusti valdžios institucijas ir nedelsiant imtis priemonių, nes smulkiausios įmonės sudaro didžiąją dalį viso Lietuvos verslo – iš 107 tūkstančių verslo įmonių, 72 tūkstančiai turi 1-4 darbuotojus. Ir itin mažos įmonės turėtų būti lengviausiai prisitaikančios prie kintančių sąlygų, tad lengviau išgyvenančios sukrėtimus“, – sako D. Gailius.
Atsargų SVV požiūrį į ateitį greičiausiai lėmė po karantino sušvelninimo stebimas vangus klientų srautų atsistatymas. 35 proc. SVV atstovų klientų srautus sušvelninus karantino sąlygas vertino kaip sumažėjusius, 42 proc. – kaip smarkiai sumažėjusius ir tik 18 proc. susidūrė su atsistačiusiais klientų srautais, o 5 proc. įmonių jie net išaugo.
„Veiklą karantino metu apsunkino ne tik sumažėjęs klientų srautas, bet ir vis kintančios sąlygos verslui. Tikėtina, kad tai viena priežasčių, kodėl dalis verslo neatnaujino veiklos net sušvelninus karantino sąlygas“, – sako D. Gailius.
Paklausus ar verslui buvo pakankamai aiškios sąlygos, kuriomis galime veikti karantino metu, tik 31 proc. įmonių atstovų teigė, kad valstybės institucijos aiškiai iškomunikavo sąlygas, kuriomis verslas gali veikti, net 54 proc. nurodė, kad neturėjo pakankamai laiko susipažinti ir spėti prisitaikyti prie kintančių sąlygų, o 37 proc. net aiškiai nesuprato, kokias sąlygas turi įgyvendinti, kad galėtų veikti.
„Neabejotina, kad neaiški komunikacija verslui prisidėjo prie SVV įmonių, kurios neturi visus pokyčius sekančių teisininkų, pasimetimo ir neigiamai vertinamų perspektyvų. Tad, manau, tai gali būti gera pamoka ateičiai, galbūt kitai COVID-19 bangai, kad labai svarbu verslui aiškiai sudėlioti visas sąlygas ir laiku jas pranešti“, – sako D. Gailius.
Pajamos nuo 80 iki 100 proc. karantino laikotarpiu sumažėjo 19 proc. įmonių – panašiai tokiam pat skaičiui, kiek bendrovių veiklos nepradėjo net sušvelninus karantino sąlygas. Tačiau karantino žalą pajuto praktiškai visos įmonės: 14 proc. įmonių pajamos sumažėjo nuo 61 iki 80 proc., 17 proc. – nuo 41 iki 60 proc., 18 proc. – nuo 21 iki 40 proc., dar 18 proc. – iki 20 proc., o 14 proc. bendrovių nežinojo apyvartos sumažėjimo dydžio.
Tyrimą „Smulkaus ir vidutinio verslo valstybės paramos karantino metu vertinimas“ š. m. gegužės 21-27 d. atliko KOG institutas, tyrimo metu apklaustas 291 SVV (įmonės nuo 1 iki 39 darbuotojų) atstovas.
