Posėdžio metu opozicijos nariai pasiūlymui negailėjo kritikos – esą, siūloma institucija neturi nieko bendro su banku, taptų korupcijos židiniu, o reali ekonominė nauda – neaiški.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė pastebėjo, kad valdančiųjų siūloma institucija galėtų tapti korupcijos židiniu.
„Visų pirma, tai visai ne bankas, o tam tikras fondas, finansavimo, verslo kreditavimo, tačiau su realiu banko apibūdinimu turi mažai ką bendro. Žiūrint į patį nutarimo projektą, iš tiesų kyla klausimas, kiek toks bankas ar fondas būtų nepriklausomas.
Žiūrint į dabartinę valstybės įmonių valdymo praktiką, matome, kad politikai labai mėgsta primesti savo politinę valią. Vienas iš tokių konkrečių pavyzdžių yra Lietuvos paštas – kada valdyba buvo pakeista per naktį dėl politinės įtakos ir, beje, neteisėtai.
Kyla klausimas, ar toks bankas netaptų tam tikrų politikų lesykla ar net korupcijos židiniu“, - posėdžio metu klausė G.Skaistė.
„Kitas klausimas – kodėl tik dabar? Tai buvo jūsų rinkimų progamoje, tačiau į naujus rinkimus einate vėl su ta pačia idėja. Ar per kitus rinkimus vėl tą patį sugalvosite?“, - valdančiųjų klausė Seimo narė.
Konservatorius Mykolas Majauskas ironizavo, kad po valstybino banko liktų tik grąžinti rublį.
„Po valstybinio banko, valstybinių vaistinių liks tik atidaryti valstybines maisto parduotuves ir įsteigti valstybinę partiją. Na, ir dar sugrąžinti rublį, kad neaugtų kainos.
Taip, mano akimis, atrodo valstiečių programa, skirta pasiilgusiems sovietinių laikų. Aš tuos laikus prisimenu ir jų visai nepasiilgau“, – kalbėjo M.Maujauskas.
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė išskyrė tokio sumanymo kainą ir realią ekonominę naudą.
„Verslo kreditavimo programų konsolidavimas galėtų būti nebloga kryptis, tačiau vis dėlto šią įstaigą vadinate valstybiniu banku, kas suponuoja, kad ši organizacija pretenduos į bankinę licenciją ir į dalyvavimą bankų versle.
Kritikos, ko gero, tokiai idėjai yra nemažai vien dėl to, kad reikėtų ne 100 mln. eurų, o poros milijardų, kad tokia įstaiga būtų konkurencinga“, – pastebėjo A.Armonaitė.
Jos teigimu, realus tokio banko poveikis ekonomikai kol kas yra neaiškus.
Sudarys konkurenciją?
Parlamentui antradienį pristatytas siūlymas įgalioti Vyriausybę nedelsiant pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl techninės pagalbos Valstybinio plėtros banko steigimo klausimais ir svarstyti galimybę valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.
Banką siūloma steigti veikiančių bei garantijas teikiančių agentūrų pagrindu.
„Šiuo metu rinkoje veikiančios įmonės ir agentūros, tokios, kaip UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“), Viešųjų investicijų plėtros agentūra ar „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ negali veikti kaip visapusiškai efektyvi alternatyva Lietuvoje veikiantiems komerciniams bankams, negali skatinti tvarios konkurencijos bankinėje rinkoje bei apčiuopiamai švelninti anticiklinių ekonomikos svyravimų.
Banką siūloma steigti veikiančių bei garantijas teikiančių agentūrų pagrindu.
„Šiuo metu rinkoje veikiančios įmonės ir agentūros, tokios, kaip UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“), Viešųjų investicijų plėtros agentūra ar „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ negali veikti kaip visapusiškai efektyvi alternatyva Lietuvoje veikiantiems komerciniams bankams, negali skatinti tvarios konkurencijos bankinėje rinkoje bei apčiuopiamai švelninti anticiklinių ekonomikos svyravimų.
Tačiau šių bei galimai kitų Lietuvoje veikiančių bei garantijas teikiančių agentūrų pagrindu gali būti steigiamas VPB, kuris galėtų siekti bankinės licencijos ir būtų prižiūrimas Lietuvos banko“, – sakoma nutarimo projekte.
Projekto autoriai konstatuoja, kad Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų ES (užima trečią vietą po Estijos ir Graikijos), o galimybės pritraukti naujus rinkos žaidėjus yra ribotos dėl objektyvių socialinės ekonominės raidos sąlygų (maža rinka, nepalankios demografinės tendencijos).
Valstybinis plėtros bankas turėtų bankinę licenciją, jį prižiūrėtų Lietuvos bankas.
Seimo opozicija sako, kad valstybinio banko sumanymas tėra priešrinkiminis triukas ir siūlo įvertinti, kas dabar yra svarbiau – skolintos investicijos į tokį banką ar atlyginimų ir pensijų didinimas, tačiau dalis parlamentarų tokiam bankui pritaria ir sako, kad jis sudarys konkurenciją komerciniams bankams, verslui bus prieinamesnės paskolos, o periferijos gyventojams – bankinės paslaugos.
Seimo Teisės departamento teigimu, Europos Sąjungoje funkcionuoja bendra vidaus rinka, kurioje turi būti sudaromos vienodos konkurencijos sąlygos visoms kredito įstaigoms, todėl net ir tuo atveju, jeigu valstybinis plėtros bankas būtų steigiamas atskiru įstatymu, banko steigimas ir veikla turėtų atitikti ES reikalavimus dėl kredito įstaigų steigimosi ir veiklos arba turėtų būti vedamos derybos su ES institucijomis dėl išimčių taikymo.
Paskutinis valstybės valdytas Žemės ūkio bankas privatizuotas 2002 metais, jį nupirko Vokietijos bankas „Nord LB“. Metais anksčiau buvo parduotas ir Lietuvos taupomasis bankas, kurį įsigijo Estijos „Hansabank“.
Europos Komisijos teigimu, šiuo metu Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų ES, todėl didėja ir sisteminė rizika. Trims didžiausiems bankams „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ priklauso apie 80 proc. rinkos.
