Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Biudžeto ir finansų komiteto patobulintoms šalies vadovo pateiktoms Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms: už balsavo 78 Seimo nariai, prieš – du, o susilaikė keturi. Galutinis balsavimas Seime vyks kitą dieną.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Valius Ąžuolas sakė, kad pritarus siūlymams dėl GPM tarifo mažinimo, praradimus patirtų ne tik valstybės, bet ir savivaldybių biudžetai, o to paties komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas įspėjo, kad toks Seimo žingsnis padidintų valstybės skolą, bet nepaskatintų užsienio investicijas.
Tuo tarpu mišriai Seimo narių grupei priklausantis Algirdas Butkevičius apgailestavo, kad GPM mažinti prezidentas nepasiūlė dar kovą, koronaviruso krizės pradžioje.
Jis siūlė mažesnį GPM tarifą taikyti pajamoms iki vieno ar dviejų vidutinių darbo užmokesčių, nes tiek, pasak parlamentaro, gauna 71 proc. darbuotojų.
Biudžeto ir finansų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai ir ministrų kabinetas šalies vadovo pataisai dėl GPM mažinimo nepritarė, pritarimo sulaukė tik jo iniciatyva nuo liepos 50 eurų – iki 400 eurų padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Anksčiau toks didinimas buvo numatytas nuo 2021 metų.
Prezidentas sako, kad GPM mažinimas nuo 20 iki 15 proc. pajamoms iki trijų vidutinių darbo užmokesčių (maždaug 4 tūkst. eurų) per vartojimą skatintų ekonomiką ir taip sušvelnintų koronaviruso krizės padarinius.
Tačiau kritikai teigia, kad ši priemonė nėra socialiai teisinga, nes ji naudingesnė didesnes pajamas gaunantiems žmonėms, nepadeda spręsti socialinės atskirties ir skurdo problemų, be to, yra rizika, kad dabar sumažinus tarifą politikams gali neužtekti valios nuo kitų metų jį atstatyti į dabartinį lygį.
Finansų ministras Vilius Šapoka yra sakęs, kad sumažinus GPM biudžetas šiemet negautų apie 340 mln. eurų pajamų, o kitais metais, jeigu toks tarifas išliktų – 715 mln. eurų.
