„Nekviečiam. Bet atvažiuokit“, – štai taip, pajuokaudamas Metelių regioninio parko direkcijos vadovas Ramūnas Krugelis prakalbo apie nepaprastą metų dieną. Šiemet tai bus birželio 19-oji, kai balinių vėžlių jaunikliai, atvežti iš Kauno zoologijos sodo, bus paleisti į jiems skirtas buveines.

Tai ypač gera proga pasiilginti savaitgalį – jei tik įmanoma, atsitraukti penktadienį nuo darbų. Ir pakeliauti po Dzūkiją.

Vėžliukai bus eksponuojami prie Metelių regioninio parko lankytojų centro. Tai apskritai vienintelis kartas metuose, kai žmonės šiuos gyvius parke gali pamatyti „gyvai“. Mat gamtoje jų būstas yra užslaptintas. Tai kelios saugomos teritorijos jiems skirtame draustinyje, kurios lankytojams yra nepasiekiamos.

„Valandą laiko mes rodysime balinių vėžlių jauniklius parko lankytojams – papasakosime apie juos ir jų tykančius pavojus. Šiemet tai bus birželio 19-osios vidurienį, nuo 12 iki 13 valandos. O tada – skirstysimės. Specialistai vėžliukus nuveš į draustinį ten, kur jie gyvens, o parko svečius pakviesime į ekskursiją pažintiniu taku, kurią praves gidas“, – paaiškino R.Krugelis.

Pažįsta kalendorių?

„Žiūrėkit, ji jau čia“, – ne surėkė, bet kuo garsiau sužnibždėjo Valstybinės saugomų teritorijų tarnyboje praktiką atliekanti mergina. Ir išties žolėje, ant smėlėto šlaito, kuitėsi balinio vėžlio patelė. Tai buvo birželio 4-osios vakaras, kai pirmasis vėžlys įveikė kelių šimtų merų kelionę iš Juodabalės ir pasiekė vietą sausumoje, kurioje sudėjo kiaušinius.

Keistas šių Dzūkiją būstui išsirinkusių gyvūnų gyvenimas. Pasak Metelių regioninio parko ekologo Tomo Pikūno, įvertinus temperatūros pokyčius ir tai, kaip saulė įšildo dirvožemį, buvo apytiksliai paskaičiuota, kada vėžlienės nurepečkos iki dėtaviečių.

Ir įvyko tai, kas turėjo įvykti birželio 4-ąją – jos patraukė į tą vietą, kurioje sudeda kiaušinius ir juos užkasa taip, kad – bent jau joms taip atrodo – niekas nepastebėtų.

„Nuostabu“, – iš baimės žolėje sustingusios vėžlienės nuotrauką tądien T.Pikūnas akimirksniu išsiuntinėjo visiems parko darbuotojams. Nes tai buvo savitas ir jo paties laimikis.

Dvi paskutines gegužės savaites jis kas vakarą apsukdavo ratus po visas šešias draustinyje esančias vėžlių buveines – prognozės prognozėmis, bet vis tiek privalu įsitikinti, ar šie gyvūnai paisys gamtos, ar įprastinio grafiko. Vis dėlto šaltas pavasaris maždaug dviem savaitėmis pavėlino kiaušinių dėjimo laiką.

Visa bėda, kad kiaušiniams dėtavietėse – nesaugu. Vėžliukai išsirita rudenį, o gi per tą laiką kiaušinius gali praryti lapės ar išsikasti šunys. Štai todėl jų buveinės iš karto yra uždengiamos apsauginiais tinklais, o iš pačių nesaugiausių kiaušiniai yra surenkami ir išvežami į Lietuvos zoologijos sodą Kaune – į inkubatorių.

Ten pat rudenį nugabenami ir vėžliukai. Pasak T.Pikūno, pernai rudenį 60 vėžliukų buvo iškasta iš žemės ir išvežta į zoologijos sodą. Nes, pasikeitus klimatui, kilo grėsmė, kad išsiritę, tačiau po žeme žiemoti pasilikę vėžliukai gali neišgyventi.

Tokį – Balinių vėžlių apsaugos – projektą nuo 2014 metų įgyvendina Metelių regionino parko direkcija kartu su Lietuvos zoologijos sodu.

Meteliai – šiauriausia riba

Pasak R.Krugelio, Metelių regioninis parkas yra šiauriausia riba Europoje, kurioje gyvuoja balinių vėžlių populiacija.

„Piečiau, Lenkijoje, daug paprasčiau, ten ir gamtininkams lengviau dirbti. Teko lankytis Palenkės Polesijoje, pažiūrėti, kaip kaimynai vykdo vėžlių apsaugos projektą.

Jie suaria visą smėlėtą lauką, ir į jį sueina vėžliai dėti kiaušinių. Išsiritę vėžliukai yra surenkami rudenį: stipresni yra paleidžiami į balas, o silpnesni, saugiai peržiemoję zoologijos sode, paleidžiami pavasarį“, – pasakojo Ramūnas.

Vis dėlto balinių vėžlių jauniklių įkurtuvės – patraukli priežastis išsiruošti į Dzūkiją. Tačiau nebūtina laukti tokios vienintelės progos Meteliams pasiekti.

Tai įspūdingo grožio vieta Dzūkijoje. Tereikia pradėti išvyką nuo Metelių regioninio parko lankytojų centro. Jo darbuotojas Artūras Pečkys ir paaiškina, ką pamatyti, ir, supažindinęs su ekspozicija, parodo, į ką gamtoje atkreipti dėmesį.

O tada, užsidėjus spaudą lankytojų centre įgytame Saugomų teritorijų pase, belieka keliauti arba pėsčiųjų pažintiniu taku Bijotų – Širvinto miškais, arba išsirinkti tuos objektus, kuriuos pasiūlys A.Pečkys.