Per artimiausius penkerius metus išvalius Nemuno vagą aukštupyje nuo Kauno hidroelektrinės iki Baltarusijos sienos, planuojama atnaujinti laivybą šia atkarpa.

Vidaus vandens kelių direkcija, prieš pusantrų metų pasirašiusi memorandumą su dešimčia savivaldybių dėl laivybos vystymo, šiuo metu siekia įsigyti plaukiojančią ir žeme važiuojančią žemkasę. Valymo darbus tikisi pradėti 2021-ųjų balandį.

„Reikia suformuoti patį farvaterį, vagą bunomis – tokiais neypatingais skaldos statiniais. Kilometražas yra nemažas, dideli darbai, bet tam reikia naujos technikos, nes direkcija turi vieną naują žemkasę ir vieną labai seną, jų pajėgumų neužtenka net žemupiui sutvarkyti nuo Kauno iki Kuršių marių, nekalbant apie aukštupį“, – naujienų agentūrai BNS sakė direkcijos vadovas Vladimiras Vinokurovas.

Pasak jo, savivaldybėms su direkcija pavyko įtikinti Susisiekimo ministeriją projekto nauda. Ji pirkiniui skyrė 2,6 mln. eurų – specialią techniką planuojama nusipirkti dar šiemet.

Tikimasi, kad laivybos atnaujinimas skatins savivaldybių ekonomikas, turizmą, pritrauks investicijų. Pasak jo, daugelis nežino, kad „įsėdus į laivą Kaune bus galima išlipti prie Juodosios jūros“.

„Valymas užtruks, ko gero, gerus ketverius metus. Aišku, tam tikruose ruožuose vietinė laivyba bus galima jau ir po kelių metų. Bet kalbant apie susisiekimą, kai iš laivo Kauno mariose norėsime išlipti, pavyzdžiui, prie Juodosios jūros arba kažkur Europoje, kas yra įmanoma per Lenkiją, per Augustavo kanalą, tai tokiu atveju reikės palaukti tuos ketverius penkerius metus“, – tvirtino įstaigos direktorius.

Anot V.Vinokurovo, laivai šia atkarpa plaukiojo tarpukariu, tačiau laivyba buvo fragmentinė. Yra upės ruožų, kurie niekada nebuvo valyti.

Vandens kelių direkcijos perkama žemkasė skirsis nuo naudojamos žemupyje, nes minėtoje atkarpoje nuo Kauno iki Baltarusijos vandenys vietomis labai seklūs, dugnas akmenuotas – kitaip nei upe žemyn nuo Kauno, kur dugną daugiausia sudaro žvyras ir smėlis.

„Tai būtų savaeigis vikšrinis įrenginys, kuris ne tik vikšrais važiuoja, bet ir plaukia vandenyje, kaip laivas, turi siurbimo, kasimo ir keičiamą ekskavatoriaus galvą. Pavyzdžiui, jis nuvažiuoja nuo platformos, stačiu šlaitu įvažiuoja į vandenį vikšrais, iš jo išvažiuoja, kur pakanka gylio, vandenyje plaukia kaip laivas, o kai pradeda siekti dugną, vėl važiuoja“, – tvirtino V.Vinokurovas.

Jei kai kuriose vietose nebus galima palikti išvalyto grunto, jį planuojama krauti į pagalbinį laivą.