Fiktyviai įmonę pardavęs verslininkas neišsisuko – iš savo kišenės sumokės 200 tūkst. eurų
Pranešimas spaudai
2020-06-10 12:18Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Panevėžio AVMI) informuoja, kad Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje paliko galioti Panevėžio apygardos teismo sprendimą, palankų mokesčių administratoriui, pagal kurį bankrutavusios įmonės vadovui nepavyko išvengti asmeninės atsakomybės už padarytą žalą valstybės biudžetui.
Buvęs bendrovės vadovas bei akcininkas privalės į biudžetą sumokėti per 200 tūkst. eurų mokesčių.
„Į Panevėžio apygardos teismą su civiliniu ieškiniu Panevėžio AVMI kreipėsi paaiškėjus, kad bendrovė negalės atlyginti biudžetui padarytos žalos, todėl šią atsakomybę turėtų prisiimti bendrovės vadovas.
Dėl pastarojo nusikalstamų veiksmų, kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, dingo bendrovės dokumentai, o bendrovė buvo fiktyviai parduota“, – teigia Panevėžio AVMI Kontrolės departamento direktorius Vidas Osipovas pažymėdamas, kad į mokesčių inspektorių akiratį bendrovė buvo patekusi tikrinant 2013-2014 m. pridėtinės vertės ir pelno mokesčių sumokėjimą.
Panevėžio miesto apylinkės teismas vadovą pripažino kaltu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, dokumento suklastojimo. Kaltinamasis tinkamai nevykdė savo, kaip įmonės vadovo pareigų. Nustatyta, kad bendrovė į biudžetą nesumokėjo per 200 tūkst. eurų mokesčių.
„Bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Turto ir piniginių lėšų bendrovė neturėjo, todėl nebuvo galimybių nesumokėtų mokesčių ir delspiningių išieškoti iš bendrovės.
Vadovas tyčia fiktyviai pardavė bendrovę, o jos turtą ir veiklą perkėlė į kitą savo įmonę idant išvengtų žalos atlyginimo.
Atsižvelgę į tai, dėl žalos atlyginimo pateikėme civilinį ieškinį tiesiogiai buvusiam bendrovės vadovui. Ieškinį Panevėžio apygardos teismas patenkino, o Lietuvos apeliacinis teismas bendrovės vadovo skundą atmetė, – teigia Kontrolės departamento direktorius V.Osipovas. –
Toks sprendimas atveria galimybes pritaikyti atsakomybę įmonių akcininkams ir vadovams, kurių veikla neskaidri, kurie sudarinėja fiktyvius sandorius, klastoja ar naikina dokumentus viską stengdamiesi nurašyti ant naujų akcininkų, kuriems parduoda įsiskolinusiais įmones, perduoda dokumentus. Dažnai pasitaiko, kad naujaisiais vadovais tampa asocialūs asmenys, neturintys jokio supratimo kur pasirašė ar kokius gavo dokumentus“.