Investuotojai teigia, kad ši byla sunkins verslo organizacijų ir valstybės dialogą, kuris ir taip nebuvo nei paprastas, nei lengvas.
„Esame labai sunerimę dėl pastarųjų dienų įvykių, kurie ne tik sukrėtė verslo bendruomenę, bet ir išryškino sistemines šalies teisėkūros bei teisėsaugos ydas.
Ši istorija gali paskatinti valstybės ir savivaldybių bei verslo atstovus dar labiau nepasitikėti vieni kitais. Kita vertus, ji suteikia ir rimtą paskatą iš esmės peržvelgti principus, kuriais Lietuvoje vadovaujamasi priimant sprendimus ir visiems sutarti dėl aiškių taisyklių“, – teigia Rolandas Valiūnas, asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas.
Anot jo, būtina nedelsiant tobulinti teisinį lobistinės veiklos reguliavimą Lietuvoje, aiškiai apibrėžti ribas tarp leistinos ir neleistinos lobistinės veiklos, abejotinas situacijas traktuojant įtariamojo naudai.
Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) taisyklės numato, kad dalyvavimas įrašomuose ir viešai skelbiamuose renginiuose, tokiuose kaip, parlamento komitetų posėdžiai, negali būti traktuojamas kaip neteisėta lobistinė veikla, ir ši nuostata privalo aiškiai atsispindėti šalies teisės aktuose.
Be to, lobistinę veiklą svarbu toliau skaidrinti, deklaruojant verslo, lobistinių ir kitų organizacijų atstovų ir politikų, sprendimų priėmėjų susitikimus.
„Demokratija neįmanoma be dialogo, o jis reiškia įvairių visuomenės grupių įsitraukimą priimant sprendimus. Dėl to, atrodo, visi sutinkame, tačiau neretai susidaro įspūdis, kad sąvoka „atstovauti interesams“ Lietuvoje vis dar iš anksto siejama su neskaidria, neteisėta veikla.
Liūdna žiūrėti, kai politikas didžiuojasi, kad atsilaikė prieš verslo pasiūlymus, balsavo prieš juos, mat verslo pasiūlymai, be abejo, nukreipti prieš valstybės gerovę, o politiko – žinoma –visada skirti valstybės gerovei kelti.
Tikimės, kad pastarieji įvykiai paskatins atvirą diskusiją ir padės apibrėžti aiškias gaires, leisiančias organizacijoms ir politikams bei valstybės tarnautojams kalbėtis be baimės būti kuo nors apkaltintiems.
Blogiausia, jei verslas bijos ar nenorės kalbėtis ir sprendimus be diskusijos priiminės vien žmonės, kuriems svetimi ekonomikos dėsniai, – pabrėžia R. Valiūnas. – Užsienio ir vietiniai investuotojai valstybės ir verslo dialogo priartėjimą prie išnykimo ribos tikrai nepriims kaip gerėjančią investicinę aplinką.
O tai reikš ir darbo vietų, tiek atlyginimų įšaldymą ar bent augimo sulėtėjimą. Tai reiškia mažiau mokesčių, iš kurių užtikrinama visuomenės gerovė, mokami atlyginimai politikams ir tarnautojams“, – pridėjo jis.
Dar viena dėmesio reikalaujanti sritis yra teisėsaugos institucijų veikla. Pasak „Investors‘ Forum“ vadovų, kyla įspūdis, kad kraštutinės priemonės, tokių kaip asmenų sulaikymas, tampa įprasta procedūra ikiteisminiuose tyrimuose. Dažnu atveju tokios priemonės yra perteklinės, o jų taikymas padaro neatitaisomą žalą asmenų ir organizacijų reputacijai.
„Lietuvoje vis dar gaji „kaltumo prezumpcija“: sulaikytas ar įtarimų sulaukęs žmogus iš anksto viešai nuteisiamas ir pasmerkiamas.
Stebint kai kurias skambias istorijas ir jų baigtį gali susidaryti įspūdis, kad būtent to ir buvo siekiama nuo pat pradžių.
Esu įsitikinusi, kad ši praktika turi būt pabaigta nedelsiant. Tokios aplinkybės pakerta pasitikėjimą valstybe ir siunčia prastą žinią tarptautinei verslo bendruomenei, svarstančiai galimas šalis investicijoms nukreipti“, – pastebi Rūta Skyrienė, asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė.
Jos teigimu, Lietuvoje itin juntamas visuomenės, valstybės ir verslo susipriešinimas, kuriam, be kita ko, didelės įtakos turėjo vis dar besitęsiantis nuolatinis verslo demonizavimas siekiant politinių tikslų.
Taigi šių dienų įvykiai skatina grįžti ir prie platesnės diskusijos – būdų kurti visuomenės, verslo įmonių ir jas vienijančių organizacijų bei politikų ir institucijų tarpusavio pasitikėjimą.
