„Pilotuoti lėktuvą galima žiūrint pro langą ir orientuojantis pagal vizualius ženklus, tačiau tai įmanoma tik skrendant žemai ir esant geroms oro sąlygoms. Dideliame aukštyje jokių orientyrų nėra, tad čia būtinomis tampa įvairios navigacijos priemonės, kurių signalas padeda nustatoma orlaivio padėtis erdvėje“, – sako VĮ „Oro navigacija“ Ryšių, navigacijos ir stebėjimo tarnybos Navigacijos paslaugų vyriausiasis inžinierius Remigijus Malinauskas.
Skrydžių saugai užtikrinti „Oro navigacija“ turi daug skirtingų navigacijos priemonių, skirtų įvairioms skrydžio fazėms.
„Pavyzdžiui, DVOR/DME arba Doplerio visakryptis radijo švyturys su toliamačio įranga yra maršruto navigacijos priemonė, padedanti nustatyti buvimo vietą orlaiviams, kurie Lietuvos oro erdvėje skrenda tranzitu ir šalies oro uostuose nesileidžia. Tokių priemonių Lietuvoje turime tris. Tiksliojo artėjimo tūpti pagal prietaisus sistemos, kitaip dar vadinamos ILS, skirtos sėkmingai nutupdyti orlaivį, esant blogoms oro sąlygoms. Šių sistemų turime penkias“, – paaiškina specialistas.
Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija įpareigoja tikrinti navigacinius įrenginius tiek ant žemės, tiek ore, norint garantuoti saugias orlaivių keliones. Tokie patikrinimai yra būtina ilgo proceso dalis, užtikrinanti ne tik sklandų navigacijos prietaisų veikimą, bet ir saugias bei sėkmingas orlaivių bei jų keleivių keliones. Orlaivis iš navigacijos priemonių gauna signalą, pagal kurį nustato savo buvimo vietą. Jei tas signalas bus netikslus, orlaivis klaidingai nustatys savo padėtį, o tai gali grėsti katastrofiškomis pasekmėmis.
„Oro navigacijos“ turimi navigaciniai įrenginiai ir radijo stotys išdėstytos per visą Lietuvą taip, kad didžiojoje oro erdvės dalyje jos persidengtų ir net sugedus vienai priemonei skrydžių saugą užtikrintų kitos. Išlaikyti stabilų įrenginių funkcionavimą padeda kasmet į Lietuvą atskrendantis orlaivis–laboratorija.
„Kai kurias navigacijos priemones būtina tikrinti kartą per metus, kitas – dukart. Vienas iš tokių patikrinimų vyksta jau šiuo metu, o visas šis procesas įgyvendinamas pasitelkus orlaivį–laboratoriją, kuris į Lietuvą atvyko iš Jungtinės Karalystės. Tai – nedidelis lėktuvas, kuriame sumontuota navigacinė įranga, reikalinga priimti navigacinių priemonių signalus. Anksčiau tokiuose orlaiviuose dirbdavo didžiulės komandos, sudarytos iš dešimties ar daugiau asmenų, tačiau dėl tobulėjančių technologijų šiandien į orą kyla tik trys žmonės – du pilotai ir vienas navigacinės įrangos inspektorius“, – dalijasi R.Malinauskas.
Specialistas pažymi, kad šiuo metu navigacijos bandymams itin palankus metas dėl pasaulinės pandemijos metu sumažėjusių skrydžių, todėl patikra turėtų įvykti greičiau nei įprastai. Anot jo, pats tikrinimo procesas nėra toks komplikuotas, kaip galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio, tačiau jis yra būtinas.
