Kol kas bitininkai dosniai nesidalina pavasarinio medunešio prognozėmis. Viskas paaiškės po savaitės kitos, kai jie išsuks pirmąjį medų. Mat kiekviena gera diena pavasarį jo gausai turi didelės įtakos.
Ar įnoringa gamta neišpūs šviežio medaus kainos?
„Žinot, – atsikvėpė G.Bauža. – Man kaskart užverda pyktis, kai per visokias žinias girdžiu sapaliones apie tai, kad nėra infliacijos.
Negaliu ramiai to klausyti, nes juk viskas yra pabrangę.
Bet medaus kainos negalime kelti. Kas jį pirks, jei žmonių atlyginimai yra maži? Tai ne duona, pienas ar mėsa. Be medaus galima gyventi“.
Pats G.Bauža su žmona prižiūri 20 bičių šeimų.
Jo teigimu, tai tokio dydžio bitynas, iš kurio pragyventi neįmanoma, bet kuriuo rūpintis yra malonumas. Jeigu bityne bičių šeimų skaičius perkopia 25-ias, tuomet jau prasideda sunkus darbas.
Vis dar leidžia spiečius
„Dzūkijoje bitėms šie metai prasti. Pavasaris šaltas, ir jos leidžia daug spiečių“, – pratarė 35 jų šeimas turintis bitininkas nuo Simno, iš Gražulių Dainius Rauckis.
Taip jau yra – kuo bitėms sudėtingesnės sąlygos, tuo stipresnis išlikimo faktorius, užkoduotas jų genuose. Tuo daugiau jos išleidžia daug spiečių, nes tai – natūralus jų dauginimosi procesas.
„Kalbamės su bičiuliais. Vienur, miškuose, jau įnešta medaus, kitur bitininkai dar turi papildomai bites pamaitinti, kad jos nebadautų. Nes augalų žiedai nektarines atsidaro, kai oras įšyla daugiau nei 14 laipsnių. Šiemet tokių dienų dar buvo mažai.
Rapsai šiame Lietuvos kampe jau peržydėjo, dabar reikia laukti, kol žiedus išskleis šaltekšniai bei avietės.
Mano bitės badauti nebadauja, bet ir stebuklo nėra – medaus dar nesukau, bet paragavau. Šeštadienį, gegužės 23-čiąją, atidariau sezoną – su bičiuliais išsiėmėme korį. Medaus aromatas geras, dabar stebiu, per kiek laiko jis kristalizuosis ir į kokio dydžio kristalus sušoks“, – kalbėjo D.Rauckis
Kiaulpienių medaus šiemet taip pat nebus gausos, nes tam, kad šie augalai išskirtų nektarą, reikia daug drėgmės. Kadangi žiema buvo negili, tiksliau – besniegė, tai ir drėgmės stigo.
„Po snygio, iškritusio gegužės 11-osios naktį, augalai būtų galėję atsigauti – gavo drėgmės, bet kartu juk atšalo oras. Pavyzdžiui, prieš trejus metus buvo pasnigę gegužės 10-ąją, bet po to šoko karštis, ir pienių nektarą bitės gausiai nešė“, – prisiminė bitininkas.
Apskritai šiemet gamta yra tokia įnoringa, kad ir rapsai, ir net pienės žydi kone mėnesį. Nutirpus sniegui jos dar kokią savaitę nepraskleidė žiedų.
Tad ar keisis medaus kilogramo kaina – ar perkops pernai buvusius 5-6 eurus?
„O, čia jau Viešpaties keliai nežinomi, – pečiais gūžtelėjo bitininkas. – Ji priklausys ir nuo dabartinio, ir nuo vasaros medunešio, ir nuo medaus importo.
Didžiausia bėda mums, bitininkams, tai nežinia iš kur atgabentas medus. Kaziuko mugėje už 1 kilogramą buvo prašoma vos 3 eurų. Tai nenormali kaina.
Nuturėtų ji būti mažesnė nei 5 eurai už kilogramą. Juo labiau kad visoje Lietuvoje nėra stebuklų – šaltas pavasaris visus palietė“.
Gamta patikrina žinias
Anot D.Rauckio, bitininkai, kurie rudenį gerai pamaitino bites – kurių šeimos stiprios, jos suskubo atsinešti žydinčių karklų medaus. O štai blindžių medaus nebuvo, nes šie augalai žydėjo anksti pavasarį, kai dar buvo šalta.
„Svarbu neužsimiršti – kiekvieni metai bitininkams negali būti palankūs. Ateina toks laikas, kai tenka pasitikrinti žinias. O ir geros patirties bitininkauti sunkesniais metais pavyksta sukaupti“, – kalbėjo D.Rauckis.
Jis bitėmis rūpinasi nuo pat 1980-ųjų, taigi jau keturis dešimtmečius gyvena savo bityne. „Juk esu iš Rauckių dinastijos, – nusijuokė Dainius. – Mano dėdė sakydavo: jeigu jau vyriškis praaugo 1,8 metro, yra nuplikęs ir dar kalba apie bites, tai jau aišku, kur jo šaknys“.
Veža avilius į laukus
Vidurio Lietuvoje – Kėdainių rajone, Plinkaigalio kaime bitininkaujantis Erikas Augustinavičius avilius yra išvežęs į rapsų laukus – kuo arčiau tų augalų, iš kurių bitės šiuo metu renka nektarą.
„Pavasaris nepalankus medunešiui. Žieminiai rapsai pražydo labai anksti, kai bitės dar nebuvo sustiprėjusios. Vėliau orai atvėso, rapsų vegetacija sulėtėjo. Bet gi kai šalta, bitės negali toli nuskristi“, – paaiškino E.Augustinavičius.
Gerai bent jau tai, kad dėl tokių orų rapsai ilgai žydi, ir dabar, kai pagaliau saulė ilgiau kybo danguje, bitės dar gali rinkti jų nektarą.
„Kalbėjausi su mūsų krašto ūkininkais. Mūsų apylinkėse sunki žemė, molinga, tad rapsai tebežydi – skiriamės nuo kitų vietovių. O ir sniegas šių augalų neišlaužė.
Taigi šiek tiek medaus jau išsukome. Bet pagrindinis pavasarinio medaus sukimas bus po kokios geros savaitės, kai nužydės rapsai. Štai tada ir matysime medunešio rezultatus.
Šiek tiek medaus jau pardavėme, už kilogramą – po 6 eurus. Taigi jo kaina nesiskiria nuo pernykštės“, – sakė bitininkas.
Dalis medaus iš Lietuvos yra eksportuojama – rapsų medų noriai perka danai, prancūzai, vokiečiai, švedai. Šis medus, anot Eriko, užsienyje turi didelę paklausą, nes jis tinkamas konditerijos gaminiams, mat neturi specifinio, tik tam tikriems augalams būdingo prieskonio.
Pats E.Augustinavičius kone visą medų perdirba, kasmet apie 7-8 tonas jo panaudoja midaus gamybai.
Šiek tiek medaus jis parduoda ir kolegoms Lenkijoje, kurie taip pat gamina midų.
