Svarbi magistralės „Via Baltica“ atkarpa nuo Marijampolės iki Suvalkų vis dar nerekonstruojama, o jai numatytos sumos pučiasi ir jau gerina rekordus.

Tačiau tai – dar ne viskas, nes kiekvieni uždelsti metai reiškia ir gerokai didesnę kainą.

Kovo viduryje paskelbus karantiną dvidešimt ar dar daugiau kilometrų nusidriekusios vilkikų eilės „Via Baltica“ kelyje ties Lenkijos siena priminė, kad Lietuva vis dar neturi kuo pasiteisinti prekes į Vakarus gabenantiems vairuotojams.

Magistralė A5, vedanti nuo Kauno per Marijampolę iki Suvalkų, yra daugiausia sunkiajam transportui skirtas kelias.

Tai vienintelė jungtis su Vakarų Europa, kuria per metus gabenama apie 28 mln. tonų krovinių.

Pandemija priminė, kad kelias yra žūtbūtinai reikalingas. Tačiau vos 40 kilometrų ilgio ruožo nuo Marijampolės iki Suvalkų atnaujinimo projektas politikų yra minkomas jau penktus metus, o per tiek laiko spėjo smarkiai pabrangti.

Ir tai – ne pabaiga, nes dar nėra išpirkti keliui reikalingi sklypai. Ką jau kalbėti apie statybas.

Sustojo keleriems metams

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) užsakymu A5 magistralės, vedančios nuo Kauno per Marijampolę iki Suvalkų, rekonstravimo specialusis planas buvo parengtas pernai pavasarį.

Tačiau nereikia apsigauti, nes tai – visiškai naujas planas. Mat šio kelio rekonstrukcijos projektas kartą jau buvo ir parengtas, ir suderintas 2016-aisiais.

Buvo telikę skelbti rangos konkursus ir pradėti darbus. Bet po Seimo rinkimų projektas buvo pamirštas ir naujos valdžios išbrokuotas.

Prireikė kone visos Seimo kadencijos, kad ledai pajudėtų, – pernai lapkritį jam pagaliau pritarė Vyriausybė ir leido Susisiekimo ministerijai pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Šiuo metu būtent tai ir vyksta.

Kaina pakilo neįtikėtinai

Šios atkarpos rekonstrukcijai numatytas lėšų poreikis smarkiai pranoksta investicijas, už kurias buvo atnaujintas gerokai ilgesnis šio kelio ruožas nuo Kauno iki Marijampolės.

2015-aisiais pradėta ir 2018-ųjų lapkritį baigta 57 kilometrų trasa iš viso kainavo 156,4 mln. eurų. Vienam kilometrui tenkanti pinigų suma sukosi apie 2,7 mln. eurų.

Pagal pernai lapkritį Vyriausybės patvirtintą magistralinio kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 40 kilometrų ruožo rekonstravimo projektą specialiajam planui parengti ir kitiems darbams prireiks 300 mln. eurų.

Dabartinis susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius yra sakęs, kad bendra šio kelio ruožo rekonstrukcijos kaina bus apie 370 mln. eurų. Taigi vienam kilometrui prireiks 9,3 mln. eurų.

Net ir šiuo metu iš esmės atnaujinamas Vilniaus–Utenos kelias yra gerokai pigesnis. Antai šią savaitę jo ruožui nuo 16 iki 21,5 kilometro skirta ES parama, kuri siekia 31,371 mln. eurų. Arba 5,7 mln. eurų už kilometrą.

Kodėl toks didelis skirtumas? Rimtų paaiškinimų kol kas niekas nepateikė.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas Vitalijus Andrejevas dar derinant projektą „Lietuvos rytui“ yra sakęs, kad ruože nuo Kauno iki Marijampolės jungiamųjų kelių nėra, o nuo Marijampolės iki sienos su Lenkija jie bus.

Esą jie reikalingi iš abiejų magistralės pusių, nes verslas negali kurtis prie tokios svarbios eismo arterijos, o kai kuriais atvejais nebegali patekti nė į savo sklypus.

Sunaikino, kas sukurta

Tačiau yra ir kitų priežasčių, dėl kurių nuolat pučiasi numatoma kelio kaina. Viena jų – delsimas.

„Prieš ketverius metus, kai dar dirbau Susisiekimo ministerijoje, buvome apskaičiavę, kad kelio atkarpai tarp Marijampolės ir pasienio atnaujinti reikės 250 mln. eurų.

2016-aisiais buvome galutinai parengę specialųjį planą. Jame buvo numatyti ir gretutiniai keliai, ir 8 kilometrų naujos trasos dalis. Visa tai išliko ir dabartiniame projekte, niekas nepasikeitė.

Žinojome, kokia magistralės atnaujinimo kaina, tad pagal ją skaičiavome ir likusios dalies statybų išlaidas. Be to, trasoje nuo Kauno iki Marijampolės buvo rimtų iššūkių, nes joje daug gyvenviečių, reikėjo tunelių, viadukų“, – pasakojo buvęs susisiekimo viceministras Algis Žvaliauskas.

Jo nuomone, didžiausia blogybė – projekto vilkinimas. Nes per ketverius prarastus metus statybos pabrango 15–20 proc.

„Ilgai terliojamasi. Jei mes taip būtume elgęsi, ir dabar nebūtų magistralės nuo Kauno iki Marijampolės.

Viską buvome paruošę – 2016-ųjų rugsėjį suderinę projektą su Marijampolės bei Kalvarijos savivaldybėmis, su verslu – degalinių savininkais – taip pat. Jau vyko susitikimai su žmonėmis dėl paimamos žemės valstybės reikmėms. Tereikėjo tęsti darbus – skelbti rangos konkursus.

Bet po Seimo rinkimų 2016-ųjų spalį viskas buvo nubraukta. Skaudu, nes tiek daug darbų jau buvo padaryta“, – kalbėjo A.Žvaliauskas.

Nėra jokio koordinatoriaus

A.Žvaliauskas tvirtino pasigendąs ypač svarbaus dalyko – projektą privalėtų prižiūrėti kas nors iš Susisiekimo ministerijos pareigūnų.

„Reikia žmogaus, kuris visą laiką dirbtų su projektu. Man tai buvo pavedęs tuometis susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Kone miegodavau statybose, nes viską kontroliavau. Dabar viskas gramzdinama į formalumus.

Nepakanka vien LAKD priežiūros. Visi žmonės dėl problemų nori kalbėtis su aukščiausia valdžia. Ir visos atsakingos institucijos – Kelių direkcija, ministerija bei Vyriausybė – privalo turėti vieną nuomonę.

Daug kelių projektų sužlugdyta buvo dėl to, kad tos nuomonės nebuvo, nes dėl nesutarimų liko nepanaudota 84 mln. eurų ES fondų lėšų“, – aiškino buvęs susisiekimo viceministras.

Dar tik vertina turtą

Pasak LAKD Transporto infrastruktūros planavimo ir inovacijų departamento direktoriaus Aivaro Vilkelio, kol kas išankstinė projekto kaina lieka ta pati – 300 mln. eurų.

„Tikslesnę bus galima pasakyti, kai bus atliktas techninis projektas. Dabar toliau vertinamas turtas – šį procesą buvo galima pradėti tik po to, kai buvo patvirtintas specialusis planas ir pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.

Iš anksto toks vertinimas nėra atliekamas, nes teismų praktikoje yra konstatuota, kad visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ir to paėmimo momentai turi būti kuo artimesni. Vertinamas kiekvienas sklypas individualiai“, – aiškino A.Vilkelis.

Direktoriaus teigimu, už paimamą žemę ir kitus nuostolius žmonėms bus atlyginama Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos svarbos projektus nustatyta tvarka – pinigais rinkos verte.

Pagal dabartinius planus, ruožas turėtų būti baigtas 2025-aisiais. Rangos darbus ketinama pradėti 2022 metais, tik pabaigus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras ir parengus techninius projektus.

Įstrigo ir dėl karantino

Bet ar šis procesas irgi neįstrigs? Tikėtina, kad taip atsitiks, nes tikrai bus žemės savininkų, kuriems netiks valstybės siūloma kaina.

„Mano įmonė paruošia žemės sklypus iki parduoti tinkamo produkto. Įsigijusiems belieka pradėti statybas. Šiuo atveju tai būtų degalinės. Prie pat valstybės sienos, įvažiavus į Lietuvą iš Lenkijos, dešinėje kelio pusėje turime apie 2 hektarus komercinės paskirties žemės.

Būtent iš jos dabar ir vyksta 24 arų poėmis visuomenės reikmėms – magistralės statybai. Man tai nebuvo kokia nors staigmena. Sklypas yra 50 metrų kelio apsaugos zonoje, seniai žinojau, kad čia bus tiesiamas lygiagretus magistralei kelias.

Dabar kadastriniai paimamos žemės matavimai jau atlikti, vertinimo procedūra – taip pat. Jos data buvo paskirta kovą, bet dėl karantino nukelta“, – kalbėjo verslininkas Gediminas, šalia magistralės turintis sklypą.

Galutinių vertinimo rezultatų jis dar neturi, tik išankstinius. Tačiau verslininkas neabejojo, kad nepatenkintų nustatyta žemės verte nestigs.

„Turiu patirties – tokiais atvejais, kai vykdomi valstybinės svarbos projektai, naudojamasi parengtais teisės aktais ir specialia žemės sklypų vertinimo metodika.

Vertinimas atliekamas atsižvelgiant į vietovėje esančių sklypų pirkimo–pardavimo sandorius, įvykusius per du pastaruosius mėnesius iki poėmio procedūros pradžios“, – aiškino Gediminas.

Tiesa, per karantiną tokių sandorių iš esmės nebuvo.

Yra daugybė veiksnių, kurie nulemia vertę, – žemės paskirtis, architektūrinė situacija, artimiausi sandoriai.

O ir kiekvieno sklypo rinkos vertė nustatoma individualiai.

Pagal specialųjį planą, į susisiekimo su Lenkija koridorių patenka 745 žemės sklypai, kuriuos planuojama naudoti visuomenės poreikiams. Iš jų Marijampolės savivaldybės teritorijoje yra 415, Kalvarijos savivaldybės – 330 žemės sklypų.

Su dauguma degalinių pavyko susitarti

Atnaujinus likusią magistralės dalį 16 ties ja veikiančių degalinių liks nuošalėje – į jas nebebus galima įvažiuoti tiesiogiai. Tai, svarstant projektą pernai pavasarį, sukėlė itin daug ginčų.

Pernai rugsėjo 9-ąją Vyriausybės kanceliarijoje įvyko pasitarimas, per kurį buvo pristatyti konsoliduoti ikiprojektiniai techniniai sprendiniai, kurie pagerins transporto srautų patekimą į verslo objektus – degalines ir kitus.

Dauguma degalinių savininkų pasiūlymams pritarė. Rugsėjį dar du kartus su degalinių verslo atstovais buvo aptarti jų keliami klausimai ir degalinių verslo atstovai sutiko su galimais variantais.

Šįmet balandį LAKD iš Susisiekimo ministerijos gavo įgaliojimą parengti ir su suinteresuotais degalinių verslo subjektais pasirašyti bendradarbiavimo memorandumą įgyvendinant kelio ruožo projektą. Juo siekiama užtikrinti, kad visos šalys įsipareigotų įgyvendinti 2019 m. rugsėjo 9 d. priimtus susitarimus.

Anksčiau tarpininkavusi Vyriausybės kanceliarija, atrodo, jau nusiplovė rankas. Kaip rašoma jos atsakyme „Lietuvos rytui“, derybos su degalinių savininkais yra LAKD ir Susisiekimo ministerijos reikalas, o vertinti projekto kainos pagrįstumą kanceliarija teigė nesanti įgaliota.

Įtariama, kad pinigus naudojo neefektyviai

Šią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda ir premjeras Saulius Skvernelis aptarė ir už kelių tiesimą atsakingos LAKD perspektyvas. Vyriausybė siūlo direkciją pertvarkyti į valstybės įmonę, o vėliau – į akcinę bendrovę.

Tačiau opozicijoje esantys konservatoriai norėtų saugiklių, kad, keičiantis LAKD statusui, jos vadovu išliktų V.Andrejevas. Jis buvo paskirtas į šį postą tuomet, kai Susisiekimo ministerijai vadovavo Rokas Masiulis.

Bet dabar ministerija yra pradėjusi tyrimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar V.Andrejevo vadovaujama LAKD tinkamai naudojo keliams skirtas lėšas.

Ministro J.Narkevičiaus nuomone, tai buvo daroma neefektyviai, o dėl tokių klaidų įstrigo žvyrkelių asfaltavimo procesas.

xxx 

Lietuvos automobilių kelių direkcijos komentaras

„2016 metai buvo rengiami tik magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstravimo projektiniai pasiūlymai, kurių tikslas buvo parinkti tinkamiausią trasos variantą (tai galimybių studija), o ne minėto kelio ruožo specialusis planas ir rekonstrukcijos techninis projektas.

Taip pat nebuvo pradėta ir jokia žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.

Pagal projektinius pasiūlymus jokie kelio rekonstravimo darbai negalėjo būti pradėti, nes to neleidžia teisės aktai. Parengti projektiniai pasiūlymai buvo panaudoti tik rengiant specialiųjų planą.

Pažymėtina, kad prieš pradedant įgyvendinti kelio ruožo rekonstravimo projektą prieš tai dar reikia parengti specialųjį planą (teritorijų planavimo dokumentą), atlikti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, parengti techninį darbo projektą.

Tik užbaigus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir suformavus žemės sklypus statybai, turint parengtą techninį darbo projektą ir statybą leidžiantį dokumentą, būtų galima Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parinkti darbų rangovą ir pradėti darbus.

Specialusis planas buvo rengiamas 2018–2019 metais ir patvirtintas 2019 m. lapkričio mėn. Vyriausybės nutarimu, bei tuo pačiu nutarimu Susisiekimo ministerijai pavesta ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. įgyvendinti specialiojo plano sprendinius. Minėtu nutarimu leista pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir pradėtas rengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams ruožo nuo Marijampolės iki Suvalkų projektas.

Taip pat paaiškiname, kad 2015-2018 metais A5 kelio rekonstrukcija buvo atlikta kelio ruože nuo 17,34 iki 56,83 km (39,49 km).

Ji buvo atlikta esamoje „Via Baltic“ trasoje, o 1 km darbų kainos skirtumą iš esmės lėmė tai, kad tame kelio ruože nebuvo įrengta pakankamai jungiamųjų kelių, todėl liko apsunkintas vietinis eismas, ypač trūksta pravažiavimo žemės ūkio technikai, paliktos vieno lygio sankryžos ir panašiai.

Dėl šių priežasčių vienas iš ruožų – nuo 17,34 iki 23 kilometro – neatitinka automagistralėms keliamų reikalavimų.

Kadangi tvarkant ruožą nebuvo išspręstos aukščiau paminėtos problemos Kelių direkcija ir Susisiekimo ministerija inicijavo papildomo specialus plano rengimą, kad šis projektas būtų užbaigtas taip, kad atitiktų automagistralių kategorijai keliamus reikalavimus.

Šiuo metu jau pradėtas kelio ruožo nuo Garliavos iki Mauručių rekonstravimo specialiojo plano rengimas, kurio tikslas šį kelio ruožą pertvarkyti į automagistralę (suplanuoti trūkstamus jungiamuosius kelius, praplatinti ir kt.).

Vėl teks organizuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, rengti naują techninį darbo projektą ir atlikti kitas su tuo susijusias procedūras. Tik pagal šiuos dokumentus pertvarkius kelio ruožus būtų pasiekta automagistralių kategorija.“