Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus: „Iš ekonominio taško karantino tęsimas yra blogai. Mes susiduriame su nauju reiškiniu, kurį vadinu „šliaužiančiu karantinu“ – karantinas tęsiasi, kažkas keičiasi, netgi sunku suprasti, kokios taisyklės galioja konkrečiu metu. Tęsiantis karantinui, sudėtinga psichologiškai, nes tai mažina tiek žmonių, tiek įmonių optimizmą. Dabar yra savotiška netikrumo būsena, kuri ekonomikai yra blogai, nes tai skatina pesimizmą.“
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė: „Čia klausimas dėl sveikatos ir rizikos gyvybei, todėl reikia įsiklausyti į ekspertų nuomonę. Šiai dienai jie prisiima atsakomybę pratęsdami arba nepratęsdami karantiną. Jeigu ekspertai sako, kad to reikia, reiškia, reikia. Mes tikimės, kad jie tai įvertino atsakingai, žino, ką kalba, ir prisiima visą riziką.
Tikimės, kad gyvenimas atsistatys į ankstesnes vėžes kuo greičiau. Jau nemažai darbuotojų grįžta į darbus, tikimės, kad per vasarą tas balansas atsistatys, visi galės normaliai sugrįžti ir prastovų skaičius mažės.“
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas: „Šį sprendimą turėtume vertinti platesniame kontekste, ne vien Lietuvos. Jeigu atleistume visus draudimus, paskelbiame, kad pas mus jau baigėsi karantinas – kas iš to? Kitos šalys turi kitą režimą, o mes esame bendroje darbuotojų, paslaugų ir prekių judėjimo erdvėje. Manau, kad toliau švelninti karantiną yra pakankamai išmintingas ėjimas. Tikrai nereikia daryti labai staigių judesių.“
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Vidmantas Janulevičius: „Karantino tęsimui, matyt, yra pagrindo. Iš to, kas skelbiama viešojoje erdvėje, mums gal ir atrodytų, jog galbūt reikėtų atverti ir daugiau galimybių, bet mes iš esmės palaikome Vyriausybės sprendimą. Kas liečia pramonininkus – karantinas daugeliu atvejų leidžia dirbti. Tik norisi paskubinti ir paraginti, kad visos pagalbos verslui priemonės, kurių, tikėtina, kad pramonei daugiausia reikės šį rudenį, būtų paruoštos ir lengvai prieinamos. Reikėtų paprastesnių priemonių, mažiau biurokratijos.“
Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas: „Pats karantinas nėra tiek reikšmingas, svarbiau yra karantino priemonių griežtumas. Lietuvoje tos priemonės yra ir buvo švelninamos pakankamai kryptingai, verslo suvaržymų dėl karantino priemonių yra santykinai nedaug. Kuo yra svarbus karantino režimas – viena ar kita parama, tarkime, prastovų kompensavimas, yra susiję su karantino laikotarpiu, todėl kai kuriems žmonėms karantino pratęsimas gali būti netgi naudingas.“
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė: „Mano nuomone, jeigu galima eiti į baseinus ir daryti renginius iki 100 žmonių, tik reikia laikytis atstumų, tai karantinas yra tam, kad žmonės saugotų vienas kitą ir laikytųsi rankų plovimo, dezinfekavimo parduotuvėje ir panašiai. Vyriausybė tokiu sprendimu bando apsisaugoti ir nesakyti, kad viskas čia gerai.“
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė: „Mes nesakome, kad karantinas yra blogai. Karantinas nereiškia, kad visi būsime uždaryti ir to karantino, kuris buvo kovo, balandžio mėnesiais, mes negalime lyginti su tuo, kuris yra dabar. Tačiau kas liečia užsienio politiką, sienų atvėrimą, matome politinės valios trūkumą.
Norime atverti akis, kad turizmo sektoriui skrydžiai yra gyvybiškai svarbu. Taip pat raginame peržiūrėti 14-os dienų karantinavimosi sąlygas, matome, kaip kitos šalys, kurias pandemija paveikė nepalyginamai daugiau, atsiveria daugiau ir supranta, kad žmonių kelionės verslui yra labai svarbu.“
