Po karantino maži miestai ims greitai tuštėti – tokia „Moody‘s“ išvada.
Beje, ji ne itin nauja – dar prieš trejus metus Maskvos meras Sergejus Sobianinas aiškino, kad dėl ekonominių priežasčių žmonės iš provincijos vis labiau trauks į didesnius miestus, turinčius nuo milijono gyventojų.
Anot mero, taip susikurs dar didesni didmiesčiai. S.Sobianinas tvirtino, kad bandymai išlaikyti darbo neturinčius gyventojus mažuose miestuose yra ekonomiškai nepagrįsti, nes reikia skatinti urbanizaciją.
Dabar sostinės meras savo planams įgyvendinti turi galingą sąjungininką – koronavirusą, kuris jau pradėjo stekenti mažiau išsivysčiusius šalies regionus.
„Moody‘s“ ekspertai įspėjo, kad tai tęsis ir toliau.
Anot jų, artimiausius dvejus metus rusai iš provincijos mėgins įsitvirtinti Maskvoje ir Sankt Peterburge.
Miestų, kuriuos jie paliks, laukia ekonominis nuosmukis, o jų gyventojų – dar mažesnės pajamos. Tokiu atveju šie regionai taps nepatrauklūs investuotojams, o jų biudžetai dėl mažesnio mokesčių mokėtojų skaičiaus sparčiai trauksis.
Mat Rusijoje 85 procentai gyventojų pajamų mokesčio atitenka į regiono, likę 15 proc. – į vietos savivaldos biudžetą. Taip pat prognozuojamos mažesnės pridėtinės vertės, akcizo, nekilnojamojo turto ir kitų mokesčių įplaukos.
Labiausiai pažeidžiamais laikomi regionai, neturintys išplėtotos infrastruktūros, – Čiuvašija, Baškirija, Samaros, Omsko ir Žemutinio Naugardo apskritys.
Kas pirmieji pradės geresnio gyvenimo ieškoti didmiesčiuose?
Anot tyrėjų, tai bus labiausiai nuo pandemijos nukentėjusių sektorių – prekybos, apgyvendinimo, maitinimo bei transporto – darbuotojai.
Beje, panašiai buvo 2014–2017 metais, kai daugiau kaip pusėje Rusijos regionų buvo pastebėta vidinė migracija – išsilavinę darbingo amžiaus gyventojai patraukė į didmiesčius.
