„Vis dažniau pasigirstant kalboms apie galimą dar vieną emigracijos bangą iš Lietuvos, reikia nepamiršti, kad, norint emigruoti, visų pirma reikia turėti kur emigruoti. Apie 50 proc. lietuvių emigruoja būtent į JK, tačiau ar JK šį kartą būtų pasirengusi priimti migrantus iš Lietuvos?
Pirma, bedarbių skaičius JK jau dabar yra gerokai aukštesnis nei buvo 2009-ųjų metų krizės metu. Antra, dar 7,5 milijono darbuotojų dalyvauja prastovų kompensavimo programoje (ji pratęsta iki 2020 m. spalio mėn.), tad pasibaigus krizei, įmonės visų pirma įdarbins iš prastovų grįžtančius, o ne naujai į JK atvykusius darbuotojus.
Trečia, Britanija šių metų sausio mėnesį oficialiai išstojo iš ES, tad imigrantai iš ES šalių nebeturi išskirtinių sąlygų, todėl „dėl vietos po saule“ turės kaip lygus su lygiais kovoti su imigrantais iš viso pasaulio“, – feisbuke teigė ekonomistas.
Anot Ž. Maurico, bedarbių skaičius Jungtinėje Karalystėje pradėjo augti jau po „Brexito“ referendumo, o faktiškai išstojus iš ES bedarbių skaičiaus augimas tik paspartės.
„JK ekonomika yra viena labiausiai nesubalansuotų visoje ES. Pavyzdžiui, einamosios sąskaitos deficitas yra didžiausias visoje ES (prieš 2009 metų krizę didžiausias buvo Graikijoje ir Baltijos šalyse – žinome, kuo visa tai pasibaigė), o NT kainų lygis – taip pat istoriškai aukštas (ypač Londone).
Galiausiai, ekonominė recesija JK šį kartą gali būti didesnė nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, Europos Komisija prognozuoja 7,9 proc. Lietuvos ekonomikos nuosmukį 2020 metais, o JK – 8,3 proc. (palyginimui, 2009 metais Lietuvos ekonomika susitraukė 14,8 proc., o JK – vos 4,2 proc.)“, – rašė ekonomistas.
„Išvada: tad šį kartą didelio emigracijos iš Lietuvos srauto (bent į JK) tikėtis neverta“, – pridūrė jis.
