This site uses cookies to ensure that we deliver you the best user experience. By continuing to browse the site you are agreeing to our use of cookies. For more information please see our COOKIE POLICY.

Siūlo dar efektyvesnį būdą už sutrumpintą darbo laiką: tai sumažintų ir bedarbystę

Gražina Žilinskaitė

Trumpiau dirbantys darbuotojai į darbą ateina pailsėję, jų produktyvumas didesnis.
Trumpiau dirbantys darbuotojai į darbą ateina pailsėję, jų produktyvumas didesnis.
Ekonomistas Romas Lazutka.
Trumpiau dirbantys darbuotojai į darbą ateina pailsėję, jų produktyvumas didesnis.
Trumpiau dirbantys darbuotojai į darbą ateina pailsėję, jų produktyvumas didesnis.
Trumpiau dirbantys darbuotojai į darbą ateina pailsėję, jų produktyvumas didesnis.
Trumpiau dirbantys darbuotojai į darbą ateina pailsėję, jų produktyvumas didesnis.
Trumpiau dirbantys darbuotojai į darbą ateina pailsėję, jų produktyvumas didesnis.
Trumpiau dirbantys darbuotojai į darbą ateina pailsėję, jų produktyvumas didesnis.
Trumpiau dirbantys darbuotojai į darbą ateina pailsėję, jų produktyvumas didesnis.
Trumpiau dirbantys darbuotojai į darbą ateina pailsėję, jų produktyvumas didesnis.

Lietuvoje jau ne vienerius metus tęsiasi diskusijos, ar trumpinti darbo savaitę iki 4 darbo dienų ir 6 valandų darbo dienos. Darbuotojų atstovai ir jau tokiu laiku dirbančios įmonės įžvelgia tik privalumus – darbuotojai į darbą ateina pailsėję, jų produktyvumas didesnis. Visgi ekonomistai svarsto, kad darbo dienos trumpinti neverta.

Atlyginimas nemažės

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė pabrėžė, kad už iki 6 valandų sutrumpintą darbo dieną turės būti mokama tokia pati alga, už kurią kiekvienas darbuotojas dirba dabar 8 valandas. Mat, anot jos, dauguma galvoja, kad sutrumpinus dieną sumažės ir atlyginimas.

„Mes pagaliau užtikrinsime darbo ir šeimos santykių derinimą. Taip pat kiekvienais metais ilginame pensijinį amžių, o tai reiškia, kad vis ilgiau ir ilgiau turėsime būti sveiki ir darbingi, išlikti darbo rinkoje, tad privalome saugoti save ir savo sveikatą“, – įsitikinusi I. Ruginienė.

Trumpesnė darbo diena, pasak jos, turėtų teigiamą poveikį ir ekonomikai: didesni atlyginimai ir daugiau laisvo laiko reiškia, kad žmonės turės daugiau galimybių išleisti daugiau pinigų, kurie grįš į tų pačių verslininkų kišenes.

„Šiai dienai mes absoliučiai esame pasiruošę dirbti trumpiau už tą patį atlyginimą. O jeigu vis tiek reikėtų dirbti 8 valandas per dieną, už tai turėtų būti apmokama dvigubu tarifu“, – portalui lrytas.lt kalbėjo LPSK pirmininkė.

Vienintelis trumpesnės darbo dienos trūkumas, kurį ji įžvelgė – ne visi sektoriai galėtų „čia ir dabar“ pradėti dirbti trumpiau. „Net neabejojame, kad ateityje bus toks standartas. O šiandien greičiausiai galėtų persiorientuoti tie, kas jau išbandė darbą nuotoliniu būdu. Ilgiau užtruktų gamybos įmonės, mat jos turėtų perdėlioti pamainas, darbo struktūrą“, – svarstė I.Ruginienė.

Pasak jos, jei gamybinėse įmonėse pavyktų perdėlioti darbo struktūrą, būtų galima įdarbinti daugiau žmonių ir taip sukurti papildomų darbo vietų. „Tuo naudojasi tos įmonės, kurios siekia mažinti bedarbystę, nori įdarbinti daugiau žmonių ir taip skatinti ekonomiką“, – tikino LPSK pirmininkė.

Būtų naudinga kiekvienam

Jei reikėtų rinktis vieną iš dviejų, kas būtų geriau: 4 darbo dienų savaitė ar 6 valandų darbo diena? Tai, anot I.Ruginienės, galėtų būti pasirinkimo laisvė.

„Galėtų darbdavys pasitarti su darbuotojais ir nuspręsti, kas jiems geriau. Vienoms įmonėms gali būti patogiau dirbti 5 dienas po 6 valandas, o kitoms atidirbti 4 dienas po 8 valandas ir turėti ilgesnį savaitgalį“, – svarstė ji.

LPSK pirmininkė įsitikinusi, kad šis sprendimas būtų naudingas kiekvienam dirbančiajam. „Kone kiekvienas iš mūsų, kad ir ką bedirbtų, norėtų daugiau laiko praleisti su šeima, nebūti nuvarytas kaip arklys, o jaustis pailsėjęs ir dirbti efektyviau, produktyviau ir geriau, ko iš jo darbdavys ir reikalauja“, – mano ji.

O gal iškart pereikime prie 4 darbo valandų dienos, galbūt tada darbuotojai bus dar produktyvesni? Tai dar nėra išbandyta ir apskritai nereikėtų eiti į kraštutinumus, sako LPSK pirmininkė.

„Mums vieną ar kitą darbo modelį praktiškai padiktuoja aplinkinės sąlygos: šios dienos ekonomika, aplinkinis pasaulis. Šiandien šis pasaulis sako, kad mes kuo puikiausiai galime pereiti prie 6 valandų. Pirmiausia, mums dar reikia tai įdiegti, su tuo susigyventi ir po to tik žiūrėti, kaip bus toliau.

Pavyzdžiui, prieš karantiną buvo nemažai įmonių ir žmonių, kurie net neįsivaizdavo, kad galima pereiti prie nuotolinio darbo. Tai atrodė tiesiog protu nesuvokiami dalykai – visi sakydavo: „IT specialistai tai gali, bet mes, visi kiti, tai jau tikrai ne! To neįmanoma padaryti!“

Bet kažkaip per du mėnesius padarėme, o kai kuriems tai pasirodė dar ir labai patrauklu, jie dirbs taip ir po karantino. Lygiai taip pat ir čia. Apskritai reikia žingsnis po žingsnio eiti prie geresnių darbo sąlygų, pažangesnio modelio, bet, kaip ir visada, reikia protingai tai daryti, be jokių kraštutinumų“, – teigė ji.

Pasiekta gerų rezultatų

Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje, anot I Ruginienės, jau yra įmonių, kurios persitvarkė į trumpesnį režimą ir tyrimai parodė, kad žmogus gerokai produktyviau darbe išnaudoja laiką, geriau dirba, daugiau padaro.

„Prancūzijoje tai seniai išbandyta, taip pat skaičiau, kad „Google“ kompanija rudenį paskelbė trumpinanti dieną ir džiaugėsi gerais pasiekimais. Lietuvoje taip pat yra kelios tokios įmonės“, – vardijo ji.

LPSK pirmininkės teigimu, jų tikslas dabar skatinti diskusijas, kad visi pradėtų mąstyti šiek tiek kitaip, inovatyviau, kad įmonės žingsnis po žingsnio pradėtų judėti trumpesnės darbo dienos link ir skirti daugiau dėmesio savo darbuotojams ir jų sveikatai.

Kinijos pavyzdys, kai ji nusprendė darbo trukmę ne trumpinti, o ilginti, I.Ruginienei atrodo nepriimtinas. Anot jos, Kinija orientuojasi tik į ekonomiką, kai Lietuva turi orientuotis ir į darbuotojų sveikatos gerinimą.

Didėja norai

Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka atsiduso išgirdęs klausimą, ar reikėtų trumpinti darbo dieną.

„Šitas klausimas yra labai labai senas. Mes, ekonomistai, minime tokį klasiką Džoną Meinardą Keinsą, kuris skaičiavo, kad laikui bėgant žmonės dirbs vis mažiau, mat kiekvienas žmogus technologijų pagalba sukuria vis daugiau pridėtinės vertės.

Pavyzdžiui, jei anksčiau ūkininkas turėjo 8 karves ir jo visą dieną užimdavo jų priežiūra, tai dabar tokia pati ūkininko šeima be problemų pasirūpina 300–400 karvių ferma. Tad, remiantis šiuo pavyzdžiu, atrodo, kad žmonės galėtų dirbti vis mažiau ir mažiau.

Bet, pasirodo, kad šio ekonomisto klasiko prognozės nesipildo, nes žmonių poreikiai vis auga – kuo geriau gyvename, sukuriame daugiau pridėtinės vertės, tuo mūsų norai didesni. O kad galėtume juos patenkinti, reikia daugiau pajamų, taigi, ir dirbti daugiau“, – portalui lrytas.lt kalbėjo jis.

Ekonomistas svarsto, kad dažniausiai daugiau dirbti nori tie, kurie mažai uždirba ir kuriems neužtenka pajamų normaliam pragyvenimui, ir tie, kurie uždirba daug, bet nori dar daugiau – pavyzdžiui, gyventi dideliame name, daug keliauti, leisti vaikus į geras privačias mokyklas. Dar kiti daug dirba siekdami garbės, įtakos, pripažinimo.

Geriau – lankstesnė darbo rinka

R.Lazutka sako nelabai tikįs, kad bus visuotinai trumpinamas darbo laikas, mat dabar, jo teigimu, turime visas galimybes dirbti taip, kaip norime. „Šiais laikais žmogus jau pats gali pasirinkti savo darbo krūvį: pavyzdžiui, gali nedirbti samdomu darbuotoju kirpykloje, o pats įsteigti savo kirpyklą ir dirbti, kiek nori“, – kalbėjo jis.

Vietoj darbo laiko trumpinimo ekonomistas labiau linkęs siūlyti kurti lankstesnę darbo rinką. „Kitose šalyse pensinio ar netoli jo amžiaus žmonėms, auginantiems vaikus tėvams įprasta dirbti puse etato. Dirba tėvai iki pietų, o paskui eina pasiimti vaiko iš darželio ar mokyklos ir leidžia su juo laiką.

Gaila, kad Lietuvoje tai nėra įprasta dėl nedidelių algų ir darbdavių nenoro samdyti darbuotojus nepilnu etatu. Pas mus dažniausiai tik studentai dirba puse etato ar savaitgaliais ir jiems tų pajamų užtenka tik kukliam pragyvenimui“, – pasakojo R.Lazutka.

Jo pateiktas siūlymas leistų sumažinti bedarbystę – anot ekonomisto, vietoj vieno darbuotojo darbdavys galėtų samdyti du. „Bet darbdaviams toks variantas dažniausiai nėra patrauklus, nes tada personalo valdymas kainuoja brangiau. Jiems patogiau, kai vienas žmogus būna apkrautas“, – sakė jis.

Eksperimentas pasiteisino

Įmonės „Valandinis“ direktorius Ignas Marcišauskas tikino, kad, praėjus beveik 2 metams, jis gali tvirtinti, kad jų biuro darbo dienos sutrumpinimo nuo 8 iki 6 valandų eksperimentas visiškai pasiteisino.

„Iš pradžių buvo svarstymų, kad toks žingsnis gali atimti dalį mūsų pajamų, padidės sąnaudos, bus nepatogu klientams, tačiau nieko panašaus nepatyrėme. Priešingai – pajamos ir toliau augo, sąnaudos nepasikeitė, netapome „nepatogūs“ savo klientams.

Manau, tai buvo reikalingas žingsnis tapti efektyvesniems: mes ne gamybos ar prekybos įmonė, kur darbo laikas, pati veiklos specifika yra imlios veiklos darbo valandoms bei sukuriamam galutiniam rezultatui.

Mūsų atveju, man buvo svarbu, kad darbuotojai darbo valandomis būtų motyvuoti, darbingi ir maksimaliai susikoncentravę į atliekamą darbą, o sprendimas sutrumpinti darbo dieną tai padėjo pasiekti“, – portalui lrytas.lt kalbėjo jis.

Pagrindiniais sutrumpintos darbo dienos privalumais I.Marcišauskas įvardintų padidėjusį darbuotojų produktyvumą, koncentraciją į užduotis, motyvaciją. Taip pat išnyko nedarbingumo dienų poreikis susitvarkyti asmeninius klausimus.

„Taip pat tapo geresnė darbo aplinka, o tai leidžia mums būti patrauklesniu darbdaviu esamiems ir būsimiems darbuotojams“, – tikino „Valandinio“ direktorius.