Šiuo metu Vilniuje nuo 2013 m. yra visiškai užbaigti 196 daugiabučių namų renovacijos projektai, o 54-iuose vyksta rangos darbai. Paskutinio kvietimo metu tinkamais finansuoti buvo pripažinti dar 29 daugiabučiai. Kol kas atnaujinimo požiūriu vieni aktyviausių mikrorajonų yra Žirmūnai, Antakalnis bei Naujamiestis.
„Vienas pagrindinių Vilniaus miesto kvartalų atnaujinimo programos kriterijų – atsinaujinusių daugiabučių skaičius kvartale, į kurį atsižvelgiama inicijuojant kvartalų infrastruktūros atnaujinimo darbus“, – sako Eglė Randytė, Vilniaus miesto renovacijos projektus administruojančios viešosios įstaigos direktorė.
Svarbus miesto erdvių suplanavimas
Vilniaus miesto savivaldybė, prieš skatindama kompleksinį daugiabučių kvartalų atnaujinimą, pirmiausia atskyrė miesto erdves – bendras, tvarkomas savivaldybės, ir teritorijas, prižiūrimas bendrijų – konkretaus namo ar namų grupės.
„Sovietiniai mikrorajonai buvo suplanuoti taip, kad juose visos erdvės yra bendros – kiemai, automobilių stovėjimo aikštelės, poilsio zonos. Viena esminių užduočių buvo nuspręsti, kurios erdvės turėtų būti priskiriamos bendroms miesto zonoms, o kurios – kiekvienam kiemui. Svarstydami, ką daryti su miesto mikrorajonais, diskutuodami su gyventojais galiausiai išsiaiškinome, kad šiandien žmonės labiau nori individualių erdvių – nuolatinės vietos savo automobiliui, saugesnio kiemo, kuriame galėtų leisti laiką“, – pasakoja vyriausiasis Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis.
Pašnekovas pažymi, kad miesto erdvių suplanavimas leidžia nuosekliau vykdyti darbus, – savivaldybė gali labiau koncentruotis į bendras miesto erdves, o daugiabučių kiemų teritorijų atnaujinimas yra inicijuojamas pagal Kaimynijų programą.
Savivaldybės iniciatyva
„Pagal Kaimynijų programą namai gali pasinaudoti savivaldybės teikiama parama ir atnaujinti savo kiemus. Į kaimynijas susibūrę vilniečiai patys sprendžia, kaip atsinaujinti savo kiemą ir į ką investuoti: į kiemo apsaugą (tvorą, vaizdo kameras), į sporto ir pramogų įrenginius ar atsinaujinti kiemo infrastruktūrą, apželdinimą ar automobilių stovėjimo vietų kieme įrengimą“, – pažymi E.Randytė.
Šiais metais savivaldybė sutvarkys 28 tokias kaimynijų teritorijas (kiemus), kuriuose yra 61 atnaujintas daugiabutis namas, – tai sudaro apie 14 ha teritoriją.
Anot pašnekovės, tokiu būdu Vilniaus savivaldybė skatina gyventojus priimti sprendimą atnaujinti savo daugiabutį namą ir taip pagerinti gyvenimo kokybę.
„Net du trečdaliai vilniečių gyvena miegamuosiuose rajonuose, kuriems stinga jaukumo ir patogumo, todėl savivaldybė kviečia pasinaudoti Kaimynijų programa ir savo kvartalą paversti vieta, kurioje gera gyventi. Kaimynijų programos metu savivaldybė atnaujina tas daugiabučių namų teritorijas ir kiemus, kuriuose yra daugiausia renovuotų daugiabučių“, – sako E.Randytė.
Energinio miesto efektyvumo skatinimas
Kvartalinės renovacijos metu atnaujinama ne tik gyvenamoji aplinka – automobilių stovėjimo aikštelės, šaligatviai, vaikų žaidimų aikštelės bei poilsio zonos, žaliosios erdvės, bet ir visa infrastruktūra – atnaujinamas apšvietimas ir inžinerinės sistemos.
„Visi projektai Vilniaus miesto savivaldybėje vykdomi kompleksiškai, todėl įgyvendinant kvartalinę renovaciją nuosekliai atnaujinamos ir inžinerinės sistemos. Pavyzdžiui, Vilniaus šilumos tinklai nuolat atnaujina savo sistemas, taip sumažindami šilumos nuostolius“, – pasakoja pašnekovė.
Anot E.Randytės, miestuose, kuriuose didžioji dalis daugiabučių buvo pastatyti pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus, kompleksinė renovacija turi itin didelę reikšmę.
„Senų daugiabučių modernizavimas yra itin reikšmingas viso miesto energiniam efektyvumui ir tvarumui. Atnaujinus senos statybos daugiabutį šilumos energijos sąnaudos sumažėja 50–70 proc., o tai reiškia ne tik mažesnes sąskaitas už šildymą, bet ir mažesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tokiu būdu kiekvienas gyventojas, kuris atnaujina savo gyvenamąjį namą, prisideda prie klimato kaitos mažinimo“, – teigia E.Randytė.
