Nepaisant karantino režimų, sprendimų priėmimo ir verslo paramos metodų skirtumų, visos Baltijos šalys gali tikėtis pokyčių mažmeninės prekybos rinkoje.
„Mados prekės nėra pirmo būtinumo prekių kategorija. Kai neveikia teatrai, pramogos, restoranai – žmonės neturi dėl ko puoštis. Parduotuvių uždarymas jau padarė apčiuopiamą įtaką grupės 2020 metų uždirbtam pelnui bei, atitinkamai, finansiniams rodikliams,“ – teigė R.Perveneckas.
Baisūs kritimai
Pasak R.Pervenecko, drabužių verslas – sezoninis verslas, kovo mėnuo – pats prekybos įkarštis, todėl prekybos ribojimas sukėlė daug iššūkių.
„Turime įdomų eksperimentą, kai visose Baltijos šalyse prekybos varžymo požiūriu buvo pasirinkta skirtinga kryptis.
Lietuva, kuri karantiną įvedė anksčiausiai, pavadinčiau, radikaliausiai: jau kovo 16 dieną uždarė visas parduotuves – tiek esančias miestų centruose, tiek prekybos centruose. Estija tą patį padarė po dviejų savaičių, ir uždarė tik esančias prekybos centruose. Latvija neuždarė prekybos centrų, gatvės parduotuvių, bet uždraudė dirbti savaitgaliais“, – kalbėjo „Aprangos“ grupės vadovas.
Anot jo, nors modeliai Baltijos šalyse buvo pasirinkti skirtingai, iš esmės rezultatai buvo panašūs.
„Nežiūrint į tai, ar mes dirbome, ar ne, ar draudimas įsigaliojo viena savaite anksčiau, ar vėliau – rezultatas yra baisūs 80-90 proc. kritimai. Ko gero, parduotuvių uždarymas, nedarbas, bet kokios rizikos darbuotojams nuėmimas, bet kokios įtampos iš pirkėjų buvo gal net geresnis sprendimas“, – sakė R.Perveneckas.
Tarp Baltijos valstybių skyrėsi ir sprendimų priėmimo metodai.
„Lietuviai priiminėja sprendimus taip: „šiandien priimame, rytoj atidarome“. Teoriškai prekybos centrą uždaryti ir atidaryti per dieną negali“, – kalbėjo R.Perveneckas ir pridūrė, kad teisingiau sprendimus priėmė latviai ir estai, kurie apie uždarymą pranešė prieš 4-5 dienas.
Reikšminga parama
„Aprangos“ grupės vadovas taip pat turėjo galimybę palyginti šių trijų valstybių pagalbos verslui priemones.
„Pirmiausia pasinaudojome mokesčių atidėjimo galimybe tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje ir Estijoje. Ji veikia labai puikiai – tai vienintelė priemonė, kuri veikia visose šalyse, pirmiausia – Lietuvoje. Praktiškai kitą dieną ir be didesnių problemų galėjome ja pasinaudoti.
Šis mechanizmas mažmeninės prekybos kompanijoms yra pakankamai reikšmingas – mes per porą mėnesių atidėjome virš 3,5 mln.eurų mokesčių. Taip prekybininkai turi šiokią tokią galimybę turėti apyvartinio kapitalo.
Jei kalbėtume apie prastovų kompensaciją, mes į prastovas išleidome virš 2 tūkst. darbuotojų – praktiškai, 90 proc. visų darbuotojų. Tiek biure, tiek sandėliuose, tiek parduotuvėse. Tai šis mechanizmas buvo pakankamai sudėtingas. Mes pirmąsias kompensacijas gavome praėjus mėnesiui po uždarymo. Tas mechanizmas veikia, jis mažmenininkams naudingas. Galima ginčytis, ar skirta suma yra mažai ar daug, bet jei kalbėtume apie parduotuvių darbuotojus, mechanizmas buvo veiksmingas, negirdėjau nepatenkintų darbuotojų“, – teigė R.Perveneckas.
Paaštrėję nuomos santykiai
Tuo metu sprendimas dėl dalies nuomos kaštų kompensavimo, anot R.Pervenecko, iš pat pradžių buvo ne visai teisingas ar logiškas.
„Mano supratimu, kas buvo negerai – Lietuvoje jau kovo 19 dieną pasirodė garsusis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos raštas, kas yra force majeure sąlygos, ir kad nuomos santykiams jis netaikomas. Tai, mano manymu, sukėlė didelį prieštaravimą tarp nuomininkų ir nuomotojų – tuo buvo pasakyta, kad nuomą reikia mokėti, gal ir visu 100 proc.
Latvijoje ir Estijoje turėjome kitokią situaciją – daugelis prekybos centrų elgėsi socialiai atsakingai ir iš karto deklaravo, kad sumažins 50 proc. nuomą už atgalinį laikotarpį, ir 100 proc. atsisako imti nuomos kaštus už balandį, jei reikės – ir už gegužę.
Lietuvoje, deja, iš daugelių prekybos centrų, ir lyderiaujančiųjų, gavome 100 proc. nuomos sąskaitas. Ir kas nelogiškiausia – 100 proc. pridėtinius kaštus, kurie uždarytiems centrams yra aiškiai per dideli“, – kalbėjo „Aprangos grupės“ vadovas.
Kris ir dideli?
Pasak „Aprangos grupės“ vadovo, ateityje galima tikėtis drabužių rinkoje galima tikėtis pokyčių – tiek dėl rinkos žaidėjų kritimo, tiek dėl pačių parduotuvių, klientų įpročių.
„Drabužių prekyba, kaip ir visi kiti verslai, kažkiek modifikuosis, bet tai nebus kardinalūs pertvarkymai.
Grius dalis žaidėjų – nebūtinai mažų, gali būti ir didelių – jei nesugebės atlaikyti.
Matau, kad prekyba internetu didės – vienareikšmiškai yra tendencija jai augti. Internetinė prekyba augs, bet nemanau, kad artimiausius 2–3 metus Baltijos šalyse ji pasieks 20 proc.
Išliks geriausi prekybos centrai, bet prekybininkai atidžiai rinksis vietas. Galbūt ir parduotuvių skaičius nebūtinai bus svarbus faktorius – svarbu bus, kurioje vietoje ir kokios parduotuvės. Jau anksčiau egzistavo tendencija, kad parduotuvės nori būti kuo didesnės – tai gali išlikti. Ir pačios parduotuvės bus kitokios – jau dabar, atidarydami parduotuves, mes šiek tiek jas pertvarkome : mažiau įrangos, dar paprastesnis vaizdas. Taip pat – kad reikėtų kuo mažiau kontaktų“, – kalbėjo R.Perveneckas.
