Šveicarijos nacionalinio banko valdytojas Thomasas Jordanas teigė, kad krizė, susijusi su COVID-19 pandemija, smarkiai slegia Šveicarijos ekonomiką, kuri šiuo metu veikia tik 70-80 proc. įprasto pajėgumo.
„Norėdami pamatyti tokį augimo sumažėjimą, turite grįžti į aštuntojo dešimtmečio naftos krizę“, – jis sakė interviu žiniasklaidos grupei „Tamedia“.
Priemonių, įvestų siekiant apriboti viruso plitimą, pasekmės turi „milžinišką“ kainą, sakė jis, „prilygstančią apie 11-17 mlrd. Šveicarijos frankų (10,4-16,1 mlrd. eurų) kiekvieną mėnesį.“
T. Jordanas perspėjo, kad smarkiai išaugs viešoji skola, taip pat išaugs ir išlaidos, susijusios su nedarbo draudimu ir subsidijomis verslui.
Savaitraščiai „Le Matin Dinamche“ ir „SonntagsZeitung“ sekmadienį skaičiavo, kad Šveicarija viruso padarinių švelninimui išleis apie 100 mlrd. frankų.
Jie pažymėjo, kad balandį, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, nedarbo lygis padidėjo 43 proc. – tai reiškia, kad paraiškas nedarbo išmokoms gauti pateikė 2 mln. žmonių.
Šveicarijos karantinas nebuvo itin griežtas, tačiau kovo viduryje buvo įvesta įvairių skubių viruso plitimo ribojimo priemonių, įskaitant restoranų ir verslų uždarymus.
Turtinga Alpių tauta, užregistravusi daugiau nei 1,5 tūkst. mirčių ir per 30 tūkst. užsikrėtimo atvejų, ėmė palaipsniui švelninti karantino priemones – nuo pirmadienio duris atvers restoranai, parduotuvės ir mokyklos.
T. Jordanas teigė, kad labai svarbu švelninti karantino priemones, kadangi reikia didinti ekonominį aktyvumą ir taip suvaldyti skolos augimą.
„Tikslinga karantiną pradėti švelninti dabar“, – sakė jis, pabrėždamas, kad Šveicarijos švietimo, sveikatos ir pensijų sistemos „remiasi mūsų ekonomikos stabilumu“.
T. Jordanas sakė, kad centrinis bankas intensyviai kišasi į užsienio valiutų rinkas, siekdamas stabilizuoti Šveicarijos franko, kuris krizės metu laikomas „prieglobsčio“ valiuta, vertę.
