Socialinių iniciatyvų rūšys naudingos ne tik jomis pasinaudosiančiam darbdaviui bei darbuotojams, bet ir nualinto šalies verslo gaivinimui bei bendram šalies ekonomikos atsigavimui.
„Darbdaviai į socialines iniciatyvas žvelgia teigiamai, nes pagal Darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo projekto nuostatas jos būtų neapmokestinamos pelno ir gyventojų pajamų mokesčiu (GPM).
Neapmokestinimas paliktų daugiau pinigų žmonėms, tai skatintų vartojimą ir keltų šalies ekonomikos lygį. Be to, kai kurių socialinių iniciatyvų nauda – dviguba.
Pavyzdžiui, darbdavio darbuotojui nemokamai teikiamos maitinimo paslaugos kaip socialinė iniciatyva būtų ne tik motyvacija darbuotojui, tačiau pasireikštų ir kaip apčiuopiama parama stipriai nukentėjusioms viešojo maitinimo įstaigoms, iš kurių maitinimo paslaugos ir būtų užsakomos“, – teigia Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus.
Anot V.Sutkaus, viešojo maitinimo sektoriui pilnai atsigauti po koronaviruso pandemijos prireiks daug laiko, tačiau maitinimo paslaugų teikimas centralizuotai įmonių darbuotojams taptų reikšminga paskata tą padaryti greičiau.
„Jei mokestinėmis lengvatomis paskatintos įmonės nuspręstų kiekvieną darbo dieną nupirkti savo darbuotojams pietus, tai jos konkurso būdu užsakytų maisto tiekimą ir tą tikrai padarytų ne vienam ar dviems mėnesiams.
Konkursą laimėjusi kavinė sudarytų sutartį ilgesniam laikotarpiui ir kiekvieną darbo dieną į užsakovo nustatytą vietą pristatytų pietus darbuotojams.
Vežioti maistą apsimokėtų, kadangi pristatymas būtų dideliais kiekiais, o turint sutartis ilgesniam laikotarpiui, būtų užtikrinamos stabilios pajamos. Tai tikrai palengvintų atsigavimą po koronaviruso pandemijos ir tuo pačiu prisidėtų prie bendro šalies ekonomikos augimo“, – teigia V.Sutkus.
LVK be maitinimo paslaugų teikimo, svarbiomis Darbdavių socialinių iniciatyvų rūšimis laiko sveikatinimo, sporto paslaugų teikimą ir prie jų siūlo priskirti pavėžėjimo paslaugas, kurių įstatymo projekte anksčiau nebuvo.
Periferijoje gyvenantys žmonės dažnai ieško darbo regionų centruose, o sudarius palankias sąlygas dirbant viename iš Lietuvos ekonominių centrų, darbdavio lėšomis grįžti į gyvenamą vietą, kuri yra mažesniame mieste, atsivertų gera galimybė žmonėms gauti didesnį atlyginimą nei mažesniuose miestuose, o ekonominiame centre uždirbti ir į rajoną atsivežti pinigai didintų vietos ekonominės aplinkos gyvybingumą bei mažintų didmiesčių ir miestelių atskirtį.
2019 metais užregistruotam, tačiau taip ir nepriimtam Darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo projektui profesinės sąjungos buvo linkusios pritarti tik su tam tikromis sąlygomis – siūlė dėl darbuotojų gaunamų naudų tartis darbovietės kolektyvinėje sutartyje.
Tačiau V.Sutkaus teigimu, kolektyvinių sutarčių derinimas labai sulėtintų įgyvendinimo procesą, kadangi tokių sutarčių mažai ir jos nėra populiarios. O šiuo metu viską atlikti reikia itin operatyviai.
„Įstatymo projekte buvo numatyta, kad socialinėms iniciatyvoms skiriamos lėšos būtų neapmokestinamos pelno ir gyventojų pajamų mokesčiais, tačiau tik iki ketvirtadalio darbuotojo darbo užmokesčio sumos.
Tokio saugiklio pakanka, kad darbdaviai į socialines iniciatyvas ir mokesčių lengvatas žiūrėtų atsakingai bei vengtų piktnaudžiavimo“, – teigia LVK prezidentas.
Iki šiol, verslo įmonės sprendimas savo darbuotojus skatinti papildomomis priemonėmis buvo laikomas pajamomis natūra. Tos pajamos apmokestinamos pelno ir gyventojų pajamų mokesčiais, o darbdaviai neskatinami iniciatyvų reikšti, nes negauna jokių mokesčių lengvatų.
LVK manymu, dabar net nebūtina priiminėti atskiro Darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo.
Aktualiausias projekto nuostatas galima būtų greitai įgyvendinti ir einant trumpesniu bei greitesniu keliu – tiesiog atlikti atitinkamas pelno, GPM įstatymų pataisas, kuriose numatytos lengvatos atvertų kelią socialinių iniciatyvų vystymui.
