Rusijoje iki šiol uždarbiavę atvykėliai iš Vidurinės Azijos valstybių tapo tikru galvos skausmu: darbo jie neturi, pinigų – taip pat, o išvykti į tėvynę neįmanoma.

Prasidėjus pandemijai visi Maskvos ir jos apylinkių tardymo izoliatoriai – užimti. Teisėjų jau prašoma už smulkius nusikaltimus neriboti laisvės, tačiau ką daryti, jei apie pusę šių nusikaltėlių – darbo imigrantai, neturintys gyvenamosios vietos?

Rusijoje tokių atvykėlių – apie pustrečio milijono. Daugiausia jų triūsė statybų sektoriuje, bet karantino metu Maskvoje beveik niekas iš statybininkų nebedirba. Imigrantų kratosi net ir žemės ūkio bendrovės, o išvykti jiems kliudo uždarytos sienos.

„Tie, kurie dirbo statybose, turgavietėse, maitinimo įstaigose, darbo jau neteko. Ambasados stengiasi padėti, bet parama menka.

Uzbekistano atstovybės svečių namuose apsistojo apie 170 žmonių, Kirgizijos ambasada savo piliečiams dalija kruopas, aliejų ir miltus, Tadžikistanas prašo Maskvoje įsikūrusių savo verslininkų samdyti tautiečius. Bet to tikrai nepakanka“, – aiškino V.Čiupik.

Strateginių iniciatyvų agentūra, kūrusi didžiąją dalį prezidentūros ekonomikos programų, pasiūlė premjerui Michailui Mišustinui darbo netekusius imigrantus prilyginti piliečiams ir teikti jiems paramą.

Jei tam bus pritarta, milijonai atvykėlių kas mėnesį gautų bent po 12,13 tūkst. rublių (142,5 euro) išmoką. Kitaip jiems tektų arba nelegaliai sprukti iš šalies, arba prašytis į kalėjimus, kad nemirtų iš bado.