Vilniaus senamiestis vis dar apmiręs.
Drabužių, avalynės parduotuvės po šešių savaičių pertraukos tik neseniai nukabino iškabas „Uždaryta“.
Tačiau jų savininkai užantyje laiko akmenį – kai kurie parduotuvėms patalpas nuomojantys asmenys pateikė tokias kovo mėnesio sąskaitas, tarsi karantino nė nebūtų buvę.
Negavo jokių nuolaidų
„Iki šiol už nuomą nesame gavę jokių nuolaidų“, – paklaustas, kaip elgiasi Vilniuje esančio nekilnojamojo turto savininkai, pasakojo garsiems dizainerių prekių ženklams atstovaujančios įmonės „Du broliai“ savininkas Vaidotas Jankauskas.
Ši įmonė Didžiojoje gatvėje nuomojasi patalpas keturioms parduotuvėms, kuriose prekiaujama prekiaujama „Prada“, „Dolce &Gabbana“, „Dior“, „Escada“, „Gucci“ ir kitų prekių ženklų drabužiais, batais, aksesuarais.
„Dauguma savininkų kol kas nieko nesako, tai – diplomatinė tyla. Matyt, laukiama, kokią kompensacijų tvarką patvirtins Vyriausybė. Tačiau viena moteris vos suėjus nuomos mokesčio mokėjimo terminui atsiuntė visą sąskaitą. Tikriausiai neišlaikė nervai“, – sakė V.Jankauskas.
Jo šeima taip pat turi nekilnojamojo turto. Dalį jo nuomoja kavinėms arba restoranams, dalį – parduotuvėms.
„Visus savo nuomininkus per karantiną atleidome nuo nuomos mokesčio. Juk iki šiol buvo prastova, žmonės neturėjo jokių pajamų. O dėl gegužės dar tarsimės. Galbūt liks pusė nuomos kainos.
Esame solidarūs, suprantame, kad verslui sunku. Ir elgiamės taip, kaip norėtume, kad su mumis elgtųsi“, – sakė V.Jankauskas.
Sostinės Senamiestyje patalpų nuomos kaina didelė. Pasak V.Jankausko, už kvadratinį metrą ploto prašoma 45–60 eurų per mėnesį.
Sukėlė didelę įtampą
Ten pat, Vilniaus Didžiojoje gatvėje, „MaxMara“, „Sandro“ ir kitų prekių ženklų parduotuvėms patalpas nuomojasi ir „Aprangos“ grupė.
Pasak jos generalinio direktoriaus Rimanto Pervenecko, nuomininkų ir nuomotojų santykiai Lietuvoje iš Baltijos šalių patys sudėtingiausi.
„Mūsų šalies Ekonomikos ir inovacijų ministerija ypač anksti paskelbė, kad karantinas nėra nenugalimoji jėga, ir taip sukėlė daug įtampos bei dviprasmybių dėl nuomos dydžio. Vieni nekilnojamojo turto savininkai siunčia kosminio dydžio sąskaitas, kiti delsia.
Vyriausybė jau gerą mėnesį rengia nuomos kompensavimo mechanizmą, o jo projekte paisoma tik smulkiojo ir vidutinio verslo interesų. Tai – nesąžininga.
Juk „Aprangos“ grupė pernai sumokėjo Lietuvoje 30 mln. eurų mokesčių. Negi negalime tikėtis nors dalinės nuomos sąnaudų kompensacijos?“ – kalbėjo R.Perveneckas.
Jis neabejojo, kad sprendimas galėjo būti daug paprastesnis: jei Vyriausybės nutarimu buvo sustabdyta mažmenininkų veikla, tuomet nuomos mokestis apskritai neturi būti taikomas arba dalis jo kompensuojama visiems.
Pavyzdžiui, Latvijoje dauguma patalpas nuomojančių prekybos centrų suteikė 100 proc. nuolaidą. Be to, prekybos centrai joje net nebuvo uždaryti, ribojamas tik pirkėjų srautas.
Kurija nesileido į kalbas
Vilniaus centre neseniai duris atvėrė ir aštuonios „Caffeine“ tinklo kavinės.
Pasak šį tinklą valdančios Norvegijos kapitalo įmonės „Reitan Conveniene Lithuania“ generalinio direktoriaus Viginto Bartaševičiaus, vienos jų, esančios Pilies gatvėje, patalpos yra nuomojamos iš Vilniaus arkivyskupijos kurijos.
„Kavinę turime ir Kaune, Vilniaus gatvėje, ją esame įkūrę Kauno arkivyskupijai priklausančiame pastate. Ten gavome nuolaidą, nors nuomos kaina ir taip gerokai mažesnė.
O iš Vilniaus kurijos sulaukėme rašto, kad nuolaidos negalima pritaikyti.
Esą kurija globojanti daug žmonių, turinčių problemų, todėl galinti nebent atidėti nuomos mokestį.
Iš viso Lietuvoje turime 96 nuomos sutartis. Iš jų 46 savininkai padarė nuolaidų, 26 dar laukia Vyriausybės sprendimo.
Ir tik 14 iš jų nesuteikė jokios nuolaidos. Visi jie yra Vilniuje ir yra stambaus turto šeimininkai.
Pastebėjome, kad kuo savininkai turtingesni, tuo mažiau kitiems jautrūs“, – tvirtino V.Bartaševičius.
Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnyba „Lietuvos rytui“ irgi aiškino, kad iš nuomos lėšų dengiamos „Carito“ sąnaudos, paskolos bankams, paimtos katalikiškajai mokyklai Pašilaičiuose, mokamos algos darbuotojams.
„Nuomininkams, kurie kreipėsi į Ekonomo tarnybą, siūlėme atidėti mokesčio mokėjimą karantino laikotarpiu, o paaiškėjus dėl valstybės subsidijų sprendimai bus priimami tiesiogiai tariantis su jais“, – teigiama atsakyme.
„Sodra“ pritaikė hipoteką
Anot V.Bartaševičiaus, vyriausybė paramos schemoje nepaliko vietos didžiosioms įmonėms, tad tą patį paramos kurpalį matuoja ir kavinių tinklams.
„Mūsų kavinėse vienoje pamainoje dirba po du žmones, pamainos būna trys. Tai smulkios prekybos vietos, bet tinklas – didelis, ir iš viso susidarė apie 700 darbuotojų. Taigi tapome „dideli“. Ir negalime tikėtis jokios paramos nuomai.
Kol kas negavome nė cento už darbuotojų prastovas. Pasinaudojome tik viena galimybe – paprašėme atidėti mokesčius – 300 tūkst. eurų.
Ir ką gi – gavome iš „Sodros“ laišką, kad mūsų turimam 0,5 mln. eurų vertės nekilnojamam turtui yra pritaikyta hipoteka – pasiėmė užstatą. Apie tai iš anksto nė nebuvome informuoti“, – sakė V.Bartaševičius.
Tuo tarpu mažoms įmonėms tokios „sankcijos“ netaikomos – mokesčiai atidedami be hipotekos.
Skirtingos kompensacijos
Pasak V.Jankausko, dar prieš paskelbiant karantiną jis daug laiko skirdavo pokalbiams su verslo partneriais Vokietijoje.
„Su vokiečiais bendrauju nuo senų laikų. Svarstėme su jais ir situaciją, kai kovo pabaigoje milijardinius pelnus gaunantys tarptautiniai mažmenininkai „Adidas“ ir H&M paskelbė, kad nemokės nuomos mokesčio už parduotuves, kurias dėl koronaviruso protrūkio buvo priversti uždaryti. Vokietijoje tai sukėlė didžiulį pasipiktinimą“, – pasakojo V.Jankauskas.
Su savo bičiuliais Vokietijoje jis aptarė ir tai, kokios pagalbos suteikė verslui jų valdžia.
„Ten iš karto buvo nuspręsta sumokėti už nedarbo prastovas pašalpą darbuotojams. Verslas gavo subsidijas, kad tik būtų išsaugotos darbo vietos.
O dėl nuomos mokesčių jie blaškėsi nenutardami, ar visai padengti nuomos išlaidas ir smulkiam ir vidutiniam verslui, ar palikti nors dalį. Pavyzdžiui, Lenkijoje valstybė dengia 90 proc. nuomos mokesčio, o dėl likusios tariasi savininkai su nuomininkais“, – kalbėjo „Du broliai“ savininkas.
Jo teigimu, mūsų šalies vyriausybės sumanymas kompensuoti 50 proc. mokesčio, jei savininkas daro 30 proc. nuolaidą, o 20 proc. susimoka nuomininkas yra neprastas.
„Patalpų nuomos mokestis sudaro didžiausią parduotuvės išlaikymo išlaidų dalį. Bet dabar viskas nutilo. Ir apskritai nežinia, kaip bus su didžiuoju verslu“, – užsiminė jis.
Verslininkai suvokia smulkesniųjų padėtį
„Kartu su nuomininkais sėdime vienoje valtyje. Visiems svarbu išlikti – laimėtojų čia negali būti, O subsidija palengvintų derybas su nuomininkais“, – aiškino prekybos centro „Panorama“ Vilniuje valdytoja Birutė Kalanovaitė.
Jos teigimu, prekybos centrų valdytojai jautėsi pamiršti. Dėl karantino veiklą priversti nutraukti nuomininkai reikalauja nulinio nuomos mokesčio. Bet kaip suteikti tokią galimybę?
„Mes gi esame verslas, taip pat gyvename negaudami pajamų, nors turime įsipareigojimų. Durys nėra užrakintos – prekybos centre veikia maisto parduotuvė, vaistinės, optikos. Peržiūrėjome viską, ką tik įmanoma, optimizavome veiklą, kad tik mūsų nuomininkai gautų minimalius mokesčius, kad tik išliktume visi“, – kalbėjo B.Kalanovaitė.
Šis prekybos tinklas sutarė, kad už balandžio mėnesį neveikiančios įmonės nemokės nieko, o su tomis, kurios dirba, deramasi atskirai.
Tuo metu prekybos tinklas „Maxima“, kuriam priklausančiose patalpose veikia apie 500 nuomininkų, paskelbė, kad karantino laikotarpiu nuoma atpiginama perpus.
Taip pat įmonėms sudaryta galimybė mokėjimus atidėti iki 6 mėnesių, atsiskaitant tik už komunalines paslaugas.
