Vandentvarkos įmonė „Šiaulių vandenys“ pradėjo deginti nusausintą dumblą. Toks utilizavimas vykdomas pirmą kartą Lietuvos istorijoje. Įmonė dumblą deginti perduoda „Akmenės cemento“ gamyklai, kur cemento gamybai galima naudoti alternatyvų kurą.
Dumblo deginimas tokiose Europos šalyse kaip Vokietijoje ar Prancūzijoje jau laiką yra vienas iš pagrindinių dumblo šalinimo būtų.
Lietuvoje kol kas pradedami žengti pirmieji žingsniai, nors skaičiuojama, kad šalyje susidaro 25-27 tūkst. tonų dumblo, kurį nesunkiai būtų galima sudeginti „Akmenės cemento“ gamykloje, mat gamyklos potencialus pajėgumas – apie 100 tūkst. tonų alternatyvaus kuro per metus.
Žemdirbystėje naudoti netinkamas
Šiai dienai vienu populiariausių nuotekų dumblo panaudojimo būdų Europoje – žemės ūkyje dirvožemiui tręšti. Tačiau toli gražu ne visas susidarantis dumblas tam tinkamas. Kaip sako „Šiaulių vandenys“ direktorius Jonas Matkevičius, dėl pramonės įmonių išleidžiamos taršos dumble neretai randama sunkiųjų metalų, tad jis netinkamas naudoti nei žemės ūkyje, nei miškininkystėje.
„Europos Sąjungos direktyvos skatina dumblą naudoti žemės ūkyje, tačiau tuo pačiu nustatoma daug dumblo kokybės arba dumblo naudojimo tam tikrais tikslaus reikalavimų. Šių reikalavimų tikslas – apriboti sunkiųjų metalų koncentraciją dirvožemyje. Taigi, toks dumblo panaudojimo būdas kelia aplinkosauginių klausimų“, – tikina J. Matkevičius.
Dar prieš dešimtmetį Europoje beveik pusė viso nuotekų dumblo buvo panaudota žemdirbystėje. Tiesa, skirtingose šalyse šitaip naudojamo dumblo proporcijos smarkiai skiriasi.
Jei Prancūzijoje, Portugalijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje kiekiai augo, kitose šalyse – Olandijoje, Belgijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, dumblo naudojimas žemės ūkyje buvo uždraustas dėl galimai neigiamo nuotekų dumble esančių potencialiai toksiškų medžiagų poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.
Išsiskiria biodujos
Nuotekų dumblas susidaro nuotekų valymo procese. Iš pradžių jis pūdomas, tada sausinamas ir džiovinamas. Dumblui pūvant išskiria biodujos, kurias galima naudoti elektrai ir šilumai gaminti. „Šiaulių vandenų“ duomenimis, biodujų išgaunama 70-80 tūkst. kubinių metrų per mėnesį.
„Iš talpyklos biodujos nukreipiamos į kogeneracinę šilumos ir elektros energijos jėgainę. Deginant dujas dujų deginimo katiluose, gaminama šilumos energija, o deginant kogeneratoriuose – elektros ir šilumos energija. Praėjusiais metais, deginant dujas šioje jėgainėje, pagaminta 4 tūkst. megavatvalandžių (MWh) elektros ir 7,15 tūkst. MWh šilumos energijos“, – aiškina „Šiaulių vandenų“ vadovas J. Matkevičius.
Deginant iš dumblo gaunamas dujas šiluma pilnai aprūpinama pati nuotekų valykla, taip pat – iki pusės elektros energijos kiekio, kurią. Šiluma naudojama dumblo pūdytuvams šildyti bei apdorotam dumblui džiovinti, o elektra tiekiama nuotekų valymo bei dumblo apdorojimo technologiniams procesams.
„Taip bent iš dalies įgyvendiname žiedinės ekonomikos principus“, – priduria J. Matkevičius.
Nauda yra abipusė
Nors iš dumblo gaunamų biodujų energinis potencialas Lietuvoje išnaudojamas jau senokai, pats išdžiovintas dumblas kaip alternatyvus kuras pradėtas deginti tik šiemet.
Nuo vasario mėnesio „Šiaulių vandenys“ išdžiovintą dumblą perduoda „Akmenės cemento“ gamyklai deginti. Gamykloje džiovinto dumblo granulės deginamos kaip alternatyvus kuras, o šilumos energija ir susidarę pelenai naudojami cemento gamybai.
„Taip apdoroto džiovinto dumblo problema išsprendžiama maksimaliai, nepaliekant jokių atliekų ir neteršiant aplinkos. Džiovinto dumblo energinė vertė prilygsta rudajai angliai arba prastesnei medienai“, – tvirtina J. Matkevičius.
Jo teigimu, „Akmenės cementui“ planuojama perduoti 1,5 tūkst. tonų džiovinto dumblo per metus.
Savo ruožtu vis daugiau alternatyvaus kuro cemento gamyboje siekianti Akmenės gamykla, kad pasiruoštų nuotekų dumblo deginimui, turėjo investuoti apie 2 mln. eurų. Kaip sako J. Matkevičius, bendradarbiavimas naudingas abiem pusėm tiek ekonominiu, tiek aplinkosauginiu požiūriu – „Šiaulių vandenims“ nebereiks kaupti dumblo, o „Akmenės cementas“ mažins anglies naudojimą, taip tausodamas aplinką.
„Šiaulių vandenys“ saugyklose šiuo metu „stovi“ apie 6,5 tūkst. tonos džiovinto dumblo. Įmonė susiduria su problema, kur jį sandėliuoti, o ateityje dėl to neišvengtų ir baudų. Tiesa, ne visas dumblas tinkamas deginti – jis per drėgnas, o dėl jame esančių sunkiųjų metalas netinka naudoti žemės ūkyje.
„Akmenės cementas“ yra kol kas vienintelė įmonė, deginanti dumblą ir neaišku, ar tokių atsiras daugiau. Vilniaus kogeneracinėje elektrinėje dumblo deginti nebus galima. Vandentvarkos įmonės baiminasi, kad Kauno kogeneracinėje jėgainėje bus per aukštos dumblo supirkimo kainos.
