„Kiekvienas mūsų dabar rečiau keliaujame. Arba namai, arba sodyba ilgesnį laiką lieka neapsaugoti.
Nusikaltėliai atsižvelgia į šias aplinkybes. Vagys netrukdomi gali ilgiau šluoti iš svetimų namų viską, ką mano esant vertinga“, – pastebi „Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas.
Vidutinė dėl vagystės išmokama žala šiemet buvo dešimtadaliu didesnė, lyginant pirmųjų keturių šių metų mėnesių duomenis su pernykščiais.
Bendrovės duomenimis, šių metų kovą, kai Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, vagysčių žalų skaičius buvo pusantro karto didesnis negu vasarį.
„Kai kuriems atrodo, kad sodybose jie nelaiko „nieko vertingo“. Tačiau mūsų klientų patirtis rodo, kad vagis domina ne tik pinigai ar elektronikos įrenginiai, bet ir sodo technika, statybinės medžiagos, laisvalaikio priemonės, žvejybos įranga, baldai, net maisto atsargos“, – įspėja A. Gimbickas.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais mėnesiais kai kuriuose šalies rajonuose fiksuojama daugiau vagysčių iš sodybų.
Pavyzdžiui, per keturis šių metų mėnesius Švenčionių rajone nukentėjo 8 klientų turtas, Molėtų rajone – 9, o Rokiškio – 11, kai anksčiau per tą patį laikotarpį šiose vietovėse pasitaikydavo vos viena kita vagystė iš apdrausto būsto.
Daugiau vagysčių užfiksuota Panevėžio mieste ir rajone, Alytaus, Pasvalio ir Šalčininkų rajonuose.
„Iš pranešimų apie žalas matome, kad vagys veikia visoje Lietuvoje. Tačiau draudimas žalas atlygina tik apsidraudusiems būstą klientams, todėl tikėtina, kad bendras vagysčių skaičius yra dar didesnis, mat Lietuvoje savo būstą apdraudžia ne visi gyventojai“, – dėsto A. Gimbickas.
Specialisto teigimu, reikia turėti omenyje, kad karantino metu mažiau judrūs tapome visi, todėl naivu tikėtis, kad ilgapirščius pastebės ir apie tai policijai praneš praeiviai ar kaimynai.
Nuostolius pastebėjus po kurio laiko, kaltininkų suradimas tampa itin sudėtingas. Todėl šiuo metu itin išauga apsaugos priemonių poreikis.
Draudimo ekspertas atkreipia dėmesį, kad vagys sugeba pasinaudoti bet kokiomis turto apsaugos spragomis.
Pavyzdžiui, praviri langai ar balkono durys iškart patraukia jų dėmesį. Taip pat nusikaltėliai neretai patikrina, ar užrakintos butų durys, tyrinėja, ar būste įrengta signalizacija, ar ji pajungta prie apsaugos pulto, ar yra vaizdo stebėjimo kameros ir t. t.
Todėl A. Gimbickas pataria gyventojams įvertinti turto apsaugos lygį savo namuose, sodybose, ūkiniuose pastatuose ir net garažuose. Pasak eksperto, verta atkreipti dėmesį, kad net ir tokie įpročiai kaip durų rakinimas yra labai svarbūs.
„Ekonomikos nuosmukis ir augantis nedarbas keičia mūsų socialinę aplinką, dėl to gali išaugti vagysčių skaičius – rizika prarasti turtą.
Todėl šiuo metu svarbu pagalvoti ir apie draudimo vertę, ilgalaikę naudą. Vagys ieško lengvo grobio, nevengia grasinimų, fizinių veiksmų: turtą ne tik pagrobia, bet ir sugadina. Karantino ribojimai švelnėja, pokarantininis ekonominis nuosmukis gali paskatinti nusikaltimų – ypač smulkesnių – atkrytį“, – įspėja A. Gimbickas.
Remiantis tarptautinių organizacijų („Europol“, „Interpol“) pateikiamomis įžvalgomis, prognozuojama, kad artimoje ateityje gali didėti ir vagysčių iš uždarytų prekybos vietų ar įmonių, kurios laikinai sustabdė ar sustabdys savo ekonominę veiklą, plėšimų nutolusiose prekybos vietose.
