Seimas antradienį po pateikimo nepritarė 10 liberalų inicijuojamoms pakeitimams: už balsavo tik 15 Seimo narių, prieš ir susilaikė po 41. Kitu balsavimu Seimas projektą atmetė.
„Valstietė“ Aušra Papirtienė piktinosi, kad nenustatytos apimties darbo sutartys numatys tik 8 val. darbo krūvį per mėnesį.
„Taip, sumažinsime bedarbystę, bet darbuotojų skurdą pagilinsime“, – pareiškė ji.
Pasak jos, tik trys Europos šalys turi tokias sutartis.
Socialdemokratas Algirdas Sysas pasiūlė, užuot įvedus naujas darbo sutarčių formas, išnaudoti jau įteisintas sutartis. Be to, jis klausė, kodėl pataisos brukamos „per jėgą“, nes darbuotojai to neprašo.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė anksčiau yra sakiusi, kad tokie siūlymai yra nusikalstami, nes pablogintų žmonių darbo sąlygas.
Išsaugotų daugiau darbuotojų
Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo taryba (LSVVT ) palaiko praėjusią savaitę Seime registruotus nenustatytos apimties darbo sutarčių, terminuotų darbo sutarčių ir „Sodros“ grindų“ reguliavimo pakeitimo projektus. Taryba pabrėžia, kad įregistruoti pakeitimai yra itin svarbūs nestabiliu šalies ekonominiu laikotarpiu siekiant greitesnio ekonomikos atsigavimo.
„Smulkus ir vidutinis verslas Lietuvoje įdarbina apie 81 proc. visų šalies dirbančiųjų ir sumoka apie 75 proc. visų šalies mokesčių. Jei nesiimsime pokyčių ir nesudarysime lanksčių galimybių jų veikimui, po karantino daugelis žmonių nebegalės grįžti į darbą. Darbo vietos tiesiog nebebus, o valstybė skaičiuos didelius finansinius praradimus ne tik dėl sumažėjusių pajamų iš verslo, bet ir dėl išmokų naujiems bedarbiams ir sumažėjusio vartojimo. Po karantino į įprastą ekonominį ritmą grįšime dar negreit, todėl būtina ieškoti naujų galimybių. Kviečiu elgtis solidariai ir suprasti, kad nesudarius sąlygų darbuotojams ir darbdaviams lanksčiai derinti darbo sąlygas, sudarome paskatas bankrotams, o tai reiškia absoliučius darbo vietų praradimus“ – sako tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.
Liberalų sąjūdžio frakcijos užregistruotus įstatymų projektus LSVV taryba vertina kaip labai reikalingus norint greičiau grįžti į įprastas ekonomines vėžes, negrimztant į dar didesnę ekonominę krizę.
„Šie pakeitimai ne tik padėtų išsaugoti esamų darbuotojų darbo vietas, bet ir paskatintų kurti naujas. Ieškantiems laikino darbo tai suteiktų daugiau galimybių įsidarbinti. Todėl tikiuosi, kad Seime bus uždegta žalia šviesa pakeitimams, kurie leistų stabilizuoti rinką ir išlaikyti smulkų ir vidutinį verslą. Turime imtis neįprastų sprendimų, tik tokiu atveju galime užtikrinti greitesnį atsigavimą“, – aiškina D. Matukienė.
Panaikinus „Sodros grindis“ pagerėtų mažiausiai uždirbančių padėtis
Seime registruotas „Sodros grindų“ naikinimas sudarytų sąlygas mokėti mokesčius nuo faktiškai atlikto darbo. Dėl to sumažėtų darbuotojo ir darbdavio išlaidos, pagerėtų mažiausias pajamas gaunančių ir ne pilną darbo dieną dirbančiųjų padėtis – dėl „Sodros grindų“ ji yra blogesnė lyginant su kitais darbuotojais.
„Panaikintos „Sodros“ grindys būtų puikus postūmis darbuotojams, o darbdaviams – galimybė sukurti palankesnes darbo sąlygas. „Grindų“ panaikinimas ypač aktualus mažas pajamas gaunantiems darbuotojams – jų darbo vietų kaina labiausiai brangsta lyginant su kitais darbuotojais. Įmonei esant prastoje finansinėje padėtyje šie darbuotojai atleidžiami vieni pirmųjų“, – pabrėžia LSVV tarybos pirmininkė.
Karantino metu stipriai padidėjo darbuotojų, kurie dirbtų tik dalį darbo dienos poreikis. Tikėtina, kad toks poreikis išliks ir pasibaigus karantinui, tačiau dėl šiuo metu galiojančių „Sodros grindų“ darbdaviai yra dirbtinai atgrasomi nuo tokio darbuotojų įdarbinimo.
„Nulinės“ darbo sutartys leistų žmonėms užsidirbti papildomai
Numatyti Darbo kodekso pakeitimai leistų sudaryti nenustatytos apimties arba vadinamąsias „nulines“ darbo sutartis. Darbas pagal „nulines“ sutartis suteiktų galimybę žmonėms prisidurti papildomų pajamų prie pagrindinio uždarbio, ieškant geriau apmokamo darbo bent laikinai gauti pajamų, įgyti reikalingų ar naujų profesinių įgūdžių bei kontaktų.
„Tokios darbo sutartys naudingos tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Šiuo metu smulkiajam verslui, ypač – maitinimo bei pramogų sektoriui, praktiškai neįmanoma numatyti, kiek darbuotojų reikės artėjančiam vasaros sezonui. Tai apriboja įdarbinimą, taigi – ir galimybę užsidirbti. „Nulinės“ sutartys naudingos ir karantino laikotarpiu, kai reikia atlikti papildomus darbus, įmonėje trūksta darbo rankų, bet naujas etatas būtų per didelė prabanga. Galima būtų įdarbinti jau kitur dirbantį, bet turintį laisvo laiko žmogų“, – situaciją analizuoja D. Matukienė.
Su tokia sutartimi dirbančio žmogaus minimalus per mėnesį dirbamų valandų skaičius būtų 8 valandos, kurios būtų apmokamos nepaisant to, ar darbuotojas jas išdirbo. Darbuotojas dirbtų pagal darbdavio kvietimą, ir galėtų jo atsisakyti, jeigu, pavyzdžiui, būtų suplanavęs dirbti kitur arba turėtų asmeninių reikalų.
Panaikintos terminuotų darbo sutarčių kvotos leistų lanksčiau planuoti darbą
Darbo kodekso projektu siūloma panaikinti terminuotų darbo sutarčių kvotas nuolatinio pobūdžio darbui įmonėse. Tai sudarytų sąlygas smulkiajam verslui lanksčiau planuoti darbą. Dėl šių sutarčių skaičiaus ribojimo didelei daliai Lietuvos įmonių šiuo metu tiesiog draudžiama įdarbinti darbuotojus nuolatinio pobūdžio darbui ribotam laikui, nors poreikis tam ir būtų.
„Tam tikruose sektoriuose ir įmonėse darbo srautas dėl karantino padidėjo, tačiau nėra aišku, kokia šių paslaugų paklausa bus pasibaigus karantinui, pavyzdžiui: kurjeriai, vairuotojai, valytojai, IT specialistai. Dėl neprognozuojamos ekonominės situacijos darbdaviai negali visiems naujiems darbuotojams garantuoti nuolatinio darbo, tačiau galėtų priimti laikino darbo ieškančius žmones. Pavyzdžiui, iš sektorių, kurie šiuo metu visiškai uždaryti, kaip koncertai ar renginių organizavimas. Kai kurie žmonės nenori visam laiku keisti srities, tačiau mielai darbinasi laikinai, kad po to galėtų grįžti prie įprastų darbų“, – neabejoja LSVV tarybos pirmininkinkė D. Matukienė.
