Į redakciją besikreipusiųjų įmonės darbuotojų teigimu, „Čili pica“ sulaukė valstybės paramos, jai taikomos VMI ir „Sodros“ lengvatos, tačiau atlyginimai darbuotojams taip ir lieka neišmokėti.
Picerijų darbuotojai šį kartą nusiteikę ryžtingai – kol nebus išmokėtos algos, į darbą jie negrįš.
Tuo metu įmonės vadovas J.Karosas patikino, kad įmonė jokios paramos nesulaukė, ir teigė, kad tokiu neveiksnumu valstybė yra sabotuojama iš vidaus.
Gyrėsi apyvarta
„Dauguma picerijos darbuotojų nėra gavę algų už vasarį ir kovą, nėra išmokėtos dviejų savaičių apmokamos atostogos, neišmokėtos prastovos. Jokios informacijos, kada galima tikėtis atlyginimų, vadovai neteikia.
Gauti laiškai iš „Sodros“, kad buvo pateikta informacija apie pajamas, tačiau niekas tų pinigų savo sąskaitoje taip ir nepamatė.
„Čili pica“ gavo lengvatų iš valstybės, įmonę remia „Sodra“ ir VMI, picerijų tinklas karantino laikotarpiu nemoka nuomos mokesčių. Iškyla tik vienas klausimas – ar neįmanoma surinkti pinigų ir išmokėti savo darbuotojams algas?“, – stebisi picerijos darbuotoja, kreipusis į naujienų portalą lrytas.lt.
Jos teigimu, prieš šalyje įvedant karantiną picerijų tinklas veikė itin pelningai.
„Visai neseniai „Čili pica“ gyrėsi, kad apyvarta išaugo 40 proc., įmonė pirko naują „Teslą“ picų išvežiojimui, o dabar per kelias savaites įmonė jau vos ne bankrutuoja? Tai kur jie padėjo tuos pinigus?
Vadovai be jokios sąžinės graužaties skambina darbuotojams prašydami grįžti į darbą – „juk atsidarė terasos“, bet į klausimą, kada bus alga, atsakymo, žinoma, nėra“, – pykčio neslėpė darbuotoja.
Anot jos, picerijos darbuotojai vadovybei pranešė, kad kol nebus išmokėtos algos, į darbą niekas neišeis.
„Mes irgi žmonės – nėra algos, mes į darbą neisime. Nes „už ačiū“ irgi niekas dirbti nenori. Turime šeimas, turime įsipareigojimų. Visi dirbome ir atnešėme šiai įmonei pelną. O dabar aiškiai matome, kad įmonei į mus yra nusispjaut“, – kalbėjo darbuotoja.
Teigė paramos negavę
Restoranų tinklą „Čili pica“ valdančio „Čili holdings“ vadovas Jonas Karosas lrytas.lt teigė, kad įmonė jokios paramos iš valstybės nesulaukė.
„Dėl valstybės pagalbos – kol kas „Čili pica“ jokios pagalbos iš valstybės dar negavo. Didelis nulis. Iš 1,5 mlrd. eurų paramos paketo verslui, verslą šią savaitę buvo pasiekę 22 mln. eurų, arba kitaip – po kelis centus kiekvienai įmonei Lietuvoje.
Dėl prastovų – valstybė turi pervesti tiesiogiai darbuotojams į „Sodrą“. Įmonės nedalyvauja šiame procese. Deja, bet valstybė vėl stringa ir vėluoja savo biurokratiniuose voratinkliuose“, – lrytas.lt teigė J.Karosas.
J.Karosas taip pat neigia, kad picerijų tinklui nereikia mokėti nuomos mokesčių.
„Visi nuomotojai išstato sąskaitas. Jie taip pat laukia Vyriausybės paketo dėl nuomos, ir tik tada priims sprendimus dėl nuolaidų. Visi „Čili picos“ restoranai šį mėnesį buvo uždaryti – nedirbo.
Šiandien startavome su prekyba lauko terasose. Pagaliau vėl galime dirbti! Pradėję generuoti pinigų srautus iš restoranų, arba gavę valstybės pagalbą, pirmas dalykas, ką padarysime – tai atsiskaitysime tiek su darbuotojais, tiek su tiekėjais.
Siūlyčiau geriau parašyti straipsnį apie valdžios neveiksnumą. Nes tai, kas dabar yra daroma – atrodytų, kad mūsų valstybė yra sabotojuoma iš vidaus. Atrodytų, kad specialiai norima padaryti kuo blogiau ir pakenkti ir Lietuvos verslui, ir visiems darbuotojams“, – sakė J.Karosas.
Nagrinėja 11 prašymų
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) portalą lrytas.lt informavo, jog kovo mėnesį gavo skundą dėl įmonės „Čili pica“.
„Atlikus patikrinimą, nustatyta, kad darbuotojams nebuvo sumokėtas visas darbo užmokestis. Už nustatytus darbo teisės pažeidimus įmonės vadovui bus taikoma administracinė atsakomybė.
Šiuo metu Darbo ginčų komisijoje nagrinėjami 11 prašymų dėl minėtos įmonės. Visi prašymai nagrinėti darbo ginčus – dėl darbo užmokesčio“, – teigiama portalui lrytas.lt atsiųstame VDI komentare.
Darbo kodekse nustatyta, kad darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip.
„Jeigu darbdavys dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sutarto darbo užmokesčio, bet darbuotojas vis tiek reikalingas, jis gali pasiūlyti dirbti mažiau – tai yra, paskelbti darbuotojui ar jų grupei dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo valandų arba darbo dienų skaičius. Tokiu atveju už darbo laiką mokamas darbo užmokestis, o už prastovos laiką mokama – kaip už prastovą.
Darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, turi būti išmokami delspinigiai.
Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai). Atostoginiai, jeigu nesusitariama mokėti jų su darbo užmokesčiu, išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią“, – akcentuoja VDI.
Jeigu darbdavys su darbuotojais laiku neatsiskaito, tokiu atveju, darbuotojai turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją prie VDI.
Jei darbdavys yra paskelbęs prastovą, tačiau reikalauja iš darbuotojų eiti į darbą, darbuotojai turėtų apie tai nedelsiant pranešti Valstybinei darbo inspekcijai.
