S. Skvernelis pranešė, kad dėl antrojo karantino sąlygų švelninimo etapo Vyriausybė spręs jau trečiadienį.
„Visi norime, kad verslo sąlygos būtų švelninamos, kad žmonės galėtų užsidirbti, mokėti mokesčius. Bet tie sprendimai, kurie priimami, negali lemti padidintos rizikos, kad vėl turėtume grįžti į pradinę situaciją – skelbti griežto karantino sąlygas.
Dėl to vadovaujamės ekspertų, ne politikų, siūlymais. Manau, kad kol kas galime belsti į medį – tą balansą išlaikome“, – kalbėjo premjeras.
Užsikrėtimų atvejų kreivė, anot premjero, pastarąsias savaites yra plokščia, nedidėjanti.
„Turėjome du šuolius, bet tai susiję su dviem konkrečiomis lokacijomis – židinių nustatymas Klaipėdoje ir Nemenčinėje. Dar daugiau – darant prevencinius patikrinimus, atsekinėjant galimus kontaktus, einame prie modelio, kur tokių židinių ateityje, atlaisvinant suvaržymus šalyje, gali būti ir daugiau.
Tačiau mes jiems būsime pasiruošę neperkraudami, neperkaitindami sveikatos sistemos, taip pat galėsime efektyviai valdyti vadinamąją „mini – epidemiją“ – labai konkrečiame, lokaliame taške“, – kalbėjo S.Skvernelis.
S.Skvernelio teigimu, trečiadienį Vyriausybė svarstys antrojo etapo veiklų atlaisvinimą.
„Pirmas etapas yra įgyvendintas. Rytoj Vyriausybė priims sprendimus dėl antrojo etapo – jei tendencijos bus tokios, kokios yra dabar, bus trečias ir ketvirtas etapai. Tikiu, kad taip ir bus – tikrai nesinorėtų grįžti atgal ir vėl kalbėti apie tas priemones, kurios buvo skaudžios, bet būtinos.
Trečiadienį, premjero teigimu, bus svarstoma dėl kultūros įstaigų veiklos įgalinimo – dėl muziejų, pažintinių takų, bibliotekų. Taip pat bus svarstoma atlaisvinti dalį grožio paslaugas teikiančių įmonių, viešojo maitinimo įstaigų lauke, specializuotus mokymus, tam tikras sporto paslaugas lauke.
Buvo pasiruošę
S.Skvernelis antradienį Seime pristatė, kaip Vyriausybei sekasi įgyvendinti Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą.
„Situacija, kalbant apie Covid-19 ligos ir pandemijos plitimą, keičiasi sparčiai, ir neturime prabangos ilgai svarstyti, ką daryti – turime veikti čia ir dabar.
Mums padeda tai, kad Vyriausybė krizei buvo gerai pasiruošusi – sukaupti rezervai, pasiektas aukščiausias skolinimosi reitingas. Mes vieni pirmųjų Europos Sąjungoje ėmėmės veiksmų darbo vietoms išsaugoti“, – Seime kalbėjo premjeras.
Pasak jo, yra ekspertų, kurie norėtų, kad valstybės parama pasiektų visas įmones iš karto.
„Yra tokių, kurie nori gauti viską čia ir dabar – yra ekspertų, kurie noriai dalintų viską ir visiems, be jokių kriterijų. Noriu priminti, kad šiuos sprendimus priima Valstybės tarnautojai, už šiuos sprendimus jie turės atsakyti“, – kalbėjo premjeras.
Išmokėta 16 mln. eurų subsidijų
53 tūkst. savarankiškai dirbančių žmonių, per koronaviruso krizę netekusių visų ar dalies pajamų, jau gavo valstybės subsidijas, pranešė premjeras.
Pasak S.Skvernelio, jiems jau išmokėta beveik 7 mln. eurų, o darbdaviams, prašiusiems subsidijų į prastovas išleistiems darbuotojams, dar 9 mln. eurų.
„Esame numatę, kad ši išmoka savarankiškai dirbantiesiems gali siekti ir iki 36 mln. eurų per mėnesį. Dėl jos galėtų kreiptis apie 140 tūkst. savarankiškai dirbančių žmonių“, – sakė premjeras, Seime antradienį pristatydamas situaciją dėl koronaviruso krizės įtakos verslui ir žmonėms.
Tačiau S.Skvernelis pabrėžė, kad tokias išmokas gaus ne visi savarankiškai dirbantys gyventojai.
„Yra verslų, savarankiškai dirbančių asmenų, kurie nepatyrė krizės metu sunkumų, o atsirado galimybė daugiau dirbti ir užsidirbti bei nesikreipti dėl paramos“, – teigė premjeras.
Savarankiškai dirbantiems asmenims karantino metu skiriama 257 eurų išmoka per mėnesį.
Dėl subsidijų kreipėsi ir 8,5 tūkst. darbdavių, paskelbusių darbuotojų prastovas ir prašančių paremti 54 tūkst. iš jų, nors į prastovas išleista beveik 300 tūkst. darbuotojų. Pasak S.Skvernelio, darbdaviams jau išmokėta 9 mln. eurų subsidijų.
S.Skvernelio teigimu, iš viso subsidijoms numatyta 1,14 mlrd. eurų.
Darbdaviams, paskelbusiems prastovą ir jos metu išlaikantiems darbo vietas, valstybė mokės 70 proc. darbuotojų atlyginimo subsidijas, bet ne daugiau kaip 1,5 minimalios algos (MMA) (910,5 euro iki mokesčių arba 656 eurus „į rankas“).
Tokia išmoka bus skiriama, jeigu darbdavys sutiks ir pats mokėti 30 proc. algos ir išlaikys ne mažiau kaip pusę darbo vietų bent tris mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos.
Nenorintieji mokėti 30 proc. dalies gaus 90 proc. subsidiją, o 10 proc. turės skirti patys. Tačiau šiuo atveju maksimali subsidija siektų tik vieną MMA (607 eurai iki mokesčių arba 437 eurai „į rankas“), pusę darbo vietų darbdaviai turės išlaikyti irgi bent tris mėnesius.
Subsidijų negaus darbdaviai, atleidę darbuotojus savo iniciatyva be jų kaltės arba išleidę neapmokamų atostogų darbuotojo prašymu.
Anot premjero, nuo kovo 16 d., kai šalyje buvo įvestas karantinas, išduota daugiau nei pusė milijono nedarbingumo pažymėjimų. Daugiau nei 200 tūkst. iš jų yra dėl epidemijos. Palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, šis skaičius išaugo du kartus.
Registruoto nedarbo lygis, premjero teigimu, šiuo metu siekia beveik 11,1 proc. Iki karantino paskelbimo registruoto nedarbo lygis šalyje svyravo tarp 9 ir 9,5 proc.
Darbo per karantiną neteko 30 tūkst. žmonių
Dėl koronaviruso krizės darbo neteko 30 tūkst. žmonių, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras. Pasak Lino Kukuraičio, dabar šalyje yra 190 tūkst. bedarbių.
„Nuo kovo 16 dienos, kai buvo paskelbtas karantinas, registruotas nedarbas išaugo nuo 9,3 proc. iki 11,1 proc. – tai yra registravosi apie 30 tūkst. žmonių papildomai“, – sakė ministras, Seime antradienį pristatydamas situaciją dėl koronaviruso krizės įtakos darbo rinkai.
L. Kukuraičio teigimu, darbo šiuo metu Lietuvoje ieško iš viso 265 tūkst. žmonių – tiek jų naudojasi Užimtumo tarnybos priemonėmis, jomis pradeda naudotis vis daugiau savarankiškai dirbančių asmenų.
