Kaip teigiama aktyvius Vilniaus verslo, mokslo, kultūros žmonės vienijančios organizacijos „Vilniaus klubas“ viešame laiške visuomenei, dėl pandemijos susiklosčiusi situacija parodė, kad Lietuvos visuomenė, verslas ir politika jau yra subrendę, gali susitelkti bei moka darniai įveikti kylančius iššūkius.
„Istorija mus moko, kad tokio masto sukrėtimai visada yra ir galimybių metas. Kovoje su pandemija vyriausybėms suteikiamos galios priimti precedento neturinčius fiskalinius sprendimus, išbandomos naujos monetarinės politikos priemonės. Besikeičiančios aplinkybės pasaulyje sukuria unikalias galimybes ir Lietuvai – turime istorinį šansą šuoliui į priekį, galimybę sukurti šiuolaikinę, pasaulyje pirmaujančią gerovės valstybę. Esame įsitikinę, kad ši unikali galimybė egzistuos labai trumpą laiką. Neturime teisės jos praleisti“, – pranešime žiniasklaidai teigia Alvydas Žabolis, „Vilniaus klubo“ tarybos pirmininkas, investicinės grupės „Žabolis ir partneriai“ vadovas.
Pasak jo, šalies valdžios institucijos, veikdamos išvien, turi galimybę apgalvotai pasinaudoti kol kas dar egzistuojančia išimtimi drąsiai didinti valstybės skolą, išnaudojant aukščiausią Lietuvos istorijoje kredito reitingą.
„Lietuva gali pasinaudoti kitų šalių patirtimi ir drąsiai siekti kuo ilgesnio valstybės skolos vertybinių popierių laikotarpio, taip pat išnaudoti visas platinimo galimybes, įskaitant skolos vertybinių popierių platinimą tarptautinėse kapitalo rinkose. Tokiu būdu galėtų būti sukaupti taip reikalingi finansiniai ištekliai šalies reformoms ir modernizacijai“, – sako ekonomistas Paulius Kunčinas.
Be to, „Vilniaus klubas“ siūlo įsteigti Nacionalinį gerovės fondą, kuris finansuotų Lietuvos ekonomikos konkurencingumą.
Pasak P. Kunčino, minimalus tokio fondo įstatinis kapitalas galėtų būti bent 10 mlrd. eurų, o finansuojamų projektų bendra vertė galėtų siekti per 50 mlrd. eurų. Tokia suma būtų didesnė nei visos Lietuvos BVP šiuo metu.
Fondo lėšomis galėtų būti finansuojami ar kofinansuojami Lietuvai strategiškai svarbūs projektai – investicijos į miestų infrastruktūrą, socialinės infrastruktūros plėtrą, pertvarkant Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą, senatvės, slaugos bei rūpybos namus. Fondas taip pat leistų stiprinti mokslinių tyrimų ir švietimo infrastruktūrą, investuoti į oro uostų, kelių bei skrydžių tinklą bei stiprinti Lietuvos inovatyvaus verslo, kuriančio ypatingą krašto konkurencingumą, pozicijas.
„Nacionalinio gerovės fondo lėšomis turėtų būti siekiama dvigubo rezultato – privalomo teigiamo finansinio rezultato ir realaus finansuojamų projektų socialinio poveikio. Finansuojamų projektų pelnas įgalintų fondą mokėti dividendus „Sodrai“. Tokiu būdu fondo veiklos laimėjimai prisidėtų prie „Sodros“ biudžeto deficito mažinimo bei atitektų Lietuvos žmonėms“, – įsitikinęs P. Kunčinas.
Ypač svarbu užtikrinti, kad toks fondas būtų nepolitizuotas, skaidrus ir nepriklausomas, o jo valdymas – apibrėžtas įstatymu, pasitelkiant gerąsias užsienio šalių praktikas, pabrėžia Linas Sabaliauskas, investicijų valdymo bendrovės „Groa capital“ valdybos pirmininkas. Jo nuomone, Lietuva, išnaudojusi skolinimosi ir investavimo galimybes, užsitikrintų valstybės klestėjimą ateityje.
