Pirmiausia tai pajuto pieno perdirbėjai, kone trečdalį žaliavos atsigabenantys iš Latvijos ir Estijos. Dėl sunkiai suprantamų priežasčių pastarosiomis savaitėmis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai metėsi tikrinti įvežamos žaliavos kokybę.
Pasak verslininkų, mėginiai buvo imami pagal nesuprantamą ir iki šiol nenaudotą tvarką, o į taikiklį pateko būtent latviškas ir estiškas pienas.
Beje, kaip teigė perdirbėjai, pastarasis dažnai būna aukštesnės klasės nei lietuviškas, nes kaimyninėse šalyse jį gamina gerokai stambesni nei pas mus ūkiai, galintys užtikrinti kokybę.
Tad visiškai pagrįstai pasigirdo spėlionių, kad, pasinaudojus epidemija, ketinama apriboti produkto importą, kitaip tariant, pradėti tarpvalstybinį pieno karą.
Žibalo į ugnį kliūstelėjo ir į viešumą išlindęs Lietuvos pieno gamintojų asociacijos kreipimasis į valdžią.
Jame buvo reikalaujama iš esmės neįmanomų dalykų – įšaldyti supirkimo kainas pagal kovo mėnesio lygį, riboti žaliavos įsivežimą iš Latvijos ir Estijos, taip pat stabdyti lenkiškų pieno produktų importą, nes šios valstybės gamintojai neva užsiima dempingu.
„Lietuvos rytui“ paskelbus apie šį raštą ir vargu ar atsitiktinai pradėtus VMVT tikrinimus sunerimo kaimyninių šalių verslininkai.
Antai latviai kreipėsi į savo valdžią, kad ji priverstų Vilnių pasiaiškinti dėl veiksmų, kurie galėtų sukelti labai rimtą krizę šios šalies pieno gamybos sektoriuje. Mat Latvijos ūkiai mūsų šaliai tiekia itin daug žaliavos, nes šioje valstybėje nėra pakankamai perdirbimo pajėgumų.
Kilus triukšmui planai riboti prekybą buvo atidėti į šalį, o gal ir visiškai palaidoti. Juk akivaizdu, kad tokie veiksmai prieštarautų laisvam prekių ir paslaugų judėjimui, kuris yra vienas kertinių Europos Sąjungos gyvavimo principų.
Jei pavyktų įrodyti, kad Lietuva kuria dirbtines kliūtis importui iš Bendrijos šalių, mūsų valstybės gali laukti didžiulės sankcijos.
Bet pažeisti šias taisykles būtų nieko prieš ne tik pieno gamintojai, siekiantys susikurti sau išskirtines sąlygas.
Prieš Velykas Lietuvos paukštininkystės asociacijos atstovai prašė valstybės pagalbos aiškindami, kad jiems itin kenkia įvežami pigūs ukrainietiški kiaušiniai ir broilerių mėsa iš Lenkijos.
Tvirtinta, kad pastaroji kone penktadaliu pigesnė nei lietuviška, todėl itin sunku konkuruoti.
Skirtingai nei pieno gamintojams, paukštininkystės verslo atstovams pakako sveiko proto ir jie nereikalavo uždrausti ar apriboti importą.
Tačiau jų skundai buvo išgirsti – VMVT vadovas D.Remeika Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje pažadėjo, kad įvežtinė paukštiena ir kiaušiniai bus tikrinami dažniau, jei reikės, netgi su didinamuoju stiklu.
Griežtesnė tiek įvežtinio pieno, tiek vištienos kontrolė savaime nepažeidžia laisvosios prekybos principų, tačiau kyla klausimas, kodėl taip pat akylai nėra tikrinama lietuviška žaliava.
Toks selektyvus pasirinkimas primena Rusijos kontrolierių veiksmus, kai, kilus konfliktui su Gruzija, neva dėl prastos kokybės buvo uždraustas vyno ir mineralinio vandens importas iš šios šalies.
Beje, pasinaudoti koronaviruso epidemija bandoma ne tik mūsų valstybėje.
Kai ES šalys viena po kitos ėmė uždarinėti sienas paprastiems keliautojams, Lenkija pasielgė ne visai korektiškai.
Kaimyninė šalis pradėjo pasienyje perdėtai griežtai ir lėtai tikrinti ir krovinius gabenančius vilkikus. Dėl to kuriam laikui buvo nutįsusios kelių dešimčių kilometrų sunkvežimių eilės.
Lietuvos verslininkai išsyk ėmė skambinti pavojaus varpais.
Antai bendrovės „Norvelita“ komercijos direktorė V.Kenstavičienė paragino valdžią skubiai išsiaiškinti su Varšuva dėl tokių veiksmų, nes buvo įstrigę vilkikai, į Vokietiją gabenę greitai gendančių žuvies produktų, kurių vertė – daugiau nei milijonas eurų.
Verslininkei visiškai pagrįstai kilo įtarimų, kad, pasinaudodami pandemija, Lenkijos gamintojai savo pareigūnų rankomis siekia išstumti lietuvius iš rinkų, kuriose jie konkuruoja tarpusavyje.
Viešumas pagelbėjo – netrukus lenkai, galbūt pabūgę rimtesnių konfliktų su kaimynais, pradėjo darbuotis sparčiau ir prekės jau gabenamos šiek tiek greičiau.
Nepaisant to, panašių paslėpto protekcionizmo atvejų gali pasitaikyti visoje Bendrijoje.
Antai prieš mėnesį Vokietija, Prancūzija ir kai kurios kitos šalys buvo pradėjusios medicininių apsaugos priemonių eksporto kontrolę.
Taip buvo pasielgta dėl jų stygiaus, tačiau šie veiksmai sulaukė rimtos kritikos.
Svarbu suvokti, kad laisvas prekių ir paslaugų judėjimas turi išlikti net ir pandemijos sąlygomis. Priešingu atveju tai suteiktų dar daugiau peno nedraugiškų valstybių propagandininkams, kurie jau šiuo metu, skalambydami apie uždarytą Šengeno erdvę, pranašauja pačios ES subyrėjimą.
