Euro zonos šalims vis pratęsiant karantino priemones, kuriomis siekiama pažaboti koronaviruso plitimą, ūkio augimo perspektyvos vis prastėja.
Pavyzdžiui, Prancūzijos ekonomika pirmąjį pusmetį sumažėjo maždaug 6 proc. o Vokietijos bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis tuo pat laikotarpiu, kaip manoma, sudarė beveik 10 proc., rašo agentūra „Bloomberg“.
„Pagal labiausiai tikėtiną scenarijų euro zonoje, šiokių tokių ženklų, jog ekonomika pradeda augti, pamatysime trečiąjį ketvirtį, tačiau tikrojo ekonominio aktyvumo atsigavimo teks laukti iki 2021 metų“, – pareiškė L. de Guindosas interviu ispanų laikraščiui „La Vanguardia“, kuris buvo paskelbtas ECB svetainėje.
„Bet kuriuo atveju 2021 metų dinamika negalės kompensuoti viso 2020 metų nuosmukio“, – pažymėjo jis.
ECB ėmėsi precedento neturinčio masto skatinamųjų priemonių, siekdamas paremti ekonomiką.
Priemonių imasi ir Europos šalių vyriausybės, siekiančios sušvelninti neigiamą pandemijos poveikį.
O Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai praėjusią savaitę pasiekė susitarimą dėl 540 mlrd. eurų vertės priemonių rinkinio, skirto kovai su ekonominiais koronaviruso padariniais, ir patvirtino precedento neturinčio masto planą, kuriuo bus siekiama užkirsti kelią recesijai.
„Atsižvelgiant į visas šias priemones, Europa yra geriau pasirengusi atremti šią precedento neturinčią krizę“, – pareiškė L. de Guindosas.
Jo teigimu, papildomos vyriausybių išlaidos kovai su koronaviruso padariniais gali pasiekti 1,5 trln. eurų, o „panašaus masto mes iki šiol turbūt niekad nebuvome matę“.
ECB pirmininkės pavaduotojas taip pat pabrėžė, jog įsiskolinimo lygis euro zonoje tebėra tvarus.
„Kai krizė pasibaigs, ekonominė padėtis normalizuosis“, – patikino jis.
