Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas tuo metu džiaugėsi, kad mieste įrengtas moderniausias baseinas Baltijos šalyse, leisiantis ugdyti naujus talentus.
Tačiau nuo baseino atidarymo 2018 metais iki šiol paaiškėjo eilė projekto trūkumų, kurie iki šiol trukdo pilnavertiškam baseino naudojimui.
Šiandien dėl projekto įgyvendinimo metu atliktų klaidų miestui gali tekti sumokėti 4 mln. eurų baudą.
Nesutarimai sprendžiami teisme
Virš 16 mln. eurų kainavusio projekto trūkumai buvo pastebėti iš karto po projekto atidarymo.
Pasak baseiną valdančios „Klaipėdos baseinas“ bendrovės vadovų ir savivaldybės atstovų, pastate nustatytos stogo sandarumo problemos, netinkamai suformuoti grindų nuolydžiai, kai kuriose vietose pastebėtas pelėsis, tam tikrose patalpose atsirado vandens sandarumo problemų, nustatytas netinkamas vėdinimo sistemos veikimas, taip pat netrūksta ir akivaizdžiai matomų estetinių defektų.
Klaipėdos miesto savivaldybė Klaipėdos apygardos teismui yra pateikusi ieškinį uostamiesčio baseiną stačiusiai „Icor“ įmonių grupės valdomai bendrovei „Axis Industries“ ir jau bankrutavusiai bendrovei „Deglas“ dėl projekto įgyvendinimo trūkumų ir jų ištaisymo.
Oficialiais duomenimis ieškinys vis dar nepradėtas nagrinėti, o trūkumų pašalinimo darbai nėra pradėti iki šiol.
Už netinkamą darbą gresia bauda
Po Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės (VK) ir Centrinė Projektų valdymo agentūros (CPVA) atlikto patikrinimo buvo nustatyti ir kiti Europos Sąjungos lėšomis finansuoto projekto įgyvendinimo pažeidimai.
„Minėtos institucijos Klaipėdos miesto savivaldybei pateikė dokumentą, kuriame yra pateiktos išvados, susijusios su šio projekto įgyvendinimu.
Deja, bet išvadose nurodoma, kad tuometinė miesto savivaldybės administracija galimai netinkamai atliko savo darbą,“ – situaciją komentuoja Klaipėdos miesto tarybos narė Ligita Girskienė.
Laimėjo „pritemptomis“ sąlygomis
Po atlikto tyrimo paaiškėjo, kad miesto savivaldybė, skelbdama baseino projekto įgyvendinimo viešąjį konkursą, pirkime dalyvaujantiems atitinkamiems subjektams dirbtinai sudarė palankias sąlygas laimėti.
Pasirinktas rangovas, tikėtina, nebūtų laimėjęs konkurso, jei jau paskelbto ir vykdomo viešojo pirkimo metu savivaldybė nebūtų pakoregavusi ir pakeitusi tam tikrų konkurso sąlygų, susijusių su reikalavimais jungtinei veiklai.
Vykdant viešąjį konkursą buvo pakeisti ir projektiniai reikalavimai.
Pavyzdžiui, pradinėje projekto techninėje specifikacijoje nurodytas šilumos siurblys – GeoKat 25, eigoje jis buvo pakeistas kitu, tokiu būdu vienas iš konkurse dalyvaujančių subjektų su pradinių pirkimo dokumentų neatitinkančiu pasiūlymu tapo tinkamu ir buvo patvirtintas kaip konkurso laimėtojas.
„Dėl visų projekte esančių grubių trūkumų, tokių kaip patalpose besikaupiantis vanduo, SPA zonoje netinkamų grindų nuolydžių, virš langų ant palangių besikaupiančio vandens ir kitų akivaizdžiai matomų defektų CPVA vis dar atlieka tyrimą.
Tačiau tiek dėl savivaldybės veiksmų viešojo konkurso metu, tiek dėl darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo su rangovais, neįvertinus jų atlikto darbo kokybės bei kai kurių darbų neatlikimo, šiandien miestui gresia net 4 mln. eurų bauda, kurią savivaldybė turės padengti gyventojų sąskaita,“ – apie pasekmes kalba L. Girskienė.
Galimai lėmė asmeniniai ryšiai
„Icor“ bendrovių grupė, kuriai priklauso ir baseiną stačiusi AB „Axis Industries“, yra dažna Klaipėdos miesto skelbiamų viešųjų konkursų laimėtoja.
Šios grupės bendrovės, po laimėtų viešųjų konkursų, uostamiestyje šiuo metu organizuoja komunalinių atliekų išvežimą, atlieka įvairius miesto, miesto kapinių aplinkos tvarkymo darbus, taip pat administruoja per 70 proc. miesto daugiabučių ir kt.
Pasak L. Girskienės, galbūt tokią situacija lemia būtent artimas miesto mero V. Grubliausko ryšys su kai kuriais „Icor“ įmonių grupės vadovais. Kai kurie jų finansiškai rėmė esamo miesto mero rinkimų kampaniją bei dalyvavo bendrame komiteto sąraše praėjusių metų rinkimuose į savivaldyvės tarybą kartu su V. Grubliausku.
Centrinės Projektų valdymo agentūros (CPVA) parengtame sprendime dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos padarytų pažeidimų, įgyvendinant sveikatingumo komplekso ir baseino projektą, nurodyta 3,94 mln. eurų bauda. Uostamiestis galimai turės grąžinti ir dalį Europos sąjungos skirtų lėšų.
Tyrimą vykdo prokuratūra.
Anksčiau, kalbėdamas apie broką baseine meras V.Grubliauskas BNS yra sakęs, jog situacija jam primena bylinėjimąsi dėl „Švyturio“ arenos defektų su rangovais - apmaudu, kad ir baseine panašus pėdsakas yra.
„Bet nebūtų problemų, nebūtų teismų – nebūtų broko, nebūtų reikėję eiti jo likvidavimo keliais.
Apmaudu ir gaila visiems ir laiko, ir jėgų, kai tenka aiškintis, kas ko nepadarė. Bet dėl rangovų neatsakingumo esame įvelti į tuos procesus“, – tada teigė V. Grubliauskas.
