„Dėl įvairių žinybų nesusišnekėjimo to net nežinodamas nukenčia eilinis vartotojas, – įsitikinusi Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso (LVOA) atstovė Agnė Černiauskaitė. – Į parduotuvę užsukęs žmogus net nenutuokia, kad prekybos centruose gali būti vedama netiksli apskaita.
Žmonės retai abejoja kasoje esančių svarstyklių patikimumu, tačiau prekybininkai dėl to tikrai nėra kalti“.
Nukenčia dėl apvalinimo
Vienas iš problemų atsiranda dėl to, kad teisės aktais nėra numatyta, kokio tikslumo svarstyklės turi būti naudojamos komerciniuose sandoriuose, kai reikia produktą pasverti. Tad pirkėjas gali prarasti pinigus dėl paprasčiausio masės suapvalinimo.
„Jeigu naudojamos mažesnio tikslumo svarstyklės, kurių viena padala atitinka daugiau nei 1 gramą, pirkėjas gali prarasti pinigus dėl paprasčiausio suapvalinimo.
Pavyzdžiui, jei perkamos sveriamos kavos pupelės kainuoja 20 eurų už kilogramą, matuojant jas svarstyklėmis, kurių viena padala atitinka 10 gramų, prarandama 18 centų.
Iš pirmo žvilgsnio tai nedidelė suma, tačiau jei maitinimo įstaigos perka produktus dideliais kiekiais, susidaro nemažos sumos. O juk tai atsispindi ir galutinėje kainoje vartotojui“, – sako LVOA atstovė A. Černiauskaitė.
Nereglamentuoja sistemų
Nors kontrolinėms svarstyklėms prekybos salėse bei prekybos centrų kasose yra privaloma metrologinė patikra, prie kasoje naudojamų svarstyklių papildomai prijungiami įrenginiai, vadinami POS sistemomis, kurie apskaičiuoja perkamo produkto kainą.
Kaip aiškina A. Černiauskaitė, Lietuvoje nėra reglamentuojama, kokios POS sistemos gali būti naudojamos mūsų rinkoje ir ar, apskritai, jos turi būti tikrinamos. Tuo tarpu daugelyje Europos Sąjungos šalių yra reikalaujama, kad metrologinė patikra būtų nuosekliai atliekama.
„Europos bendradarbiavimo teisinės metrologijos srityje organizacija (WELMEC), dar 2007 metais nustatė, kad POS sistemos, naudojamos kartu su neautomatinėmis svarstyklėmis, prieš patekdamos į rinką turi būti patikrintos nepriklausomose akredituotose laboratorijose“, – tikino A. Černiauskaitė. „Tačiau Lietuvoje šios sistemos tikrinamos tik vieną kartą – atliekant pirminę svarstyklių patikrą.“
„Dėl to atsiradus sistemos netikslumams ar gedimams pirkėjas gali nukentėti atsiskaitydamas už sveriamų prekių kiekį ir to visiškai nežinoti“, – problemą dėstė A. Černiauskaitė.
Keletas visuomeninių organizacijų ketina kreiptis į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, kuriai pavaldi Metrologijos inspekcija, kad kuo greičiau būtų nustatyta POS sistemų patikros tvarka.
Netikslumai – ir dėl trupinių
Dar viena „proziška“ problema – dėl įvairių pašalinių veiksnių netiksliai veikiančios svarstyklės, ant kurių kartais pribyra maisto produktų trupinių, kruopų, cukraus, nulaša lipnių skysčių, tokių kaip aliejus, o kartais sudūžta ir kiaušinis.
„Visa tai gali turėti įtakos svarstyklių tinkamam veikimui ir svėrimo jautriui. Todėl, jei yra įmontuotas pagalbinis svorį rodantis įtaisas, esant neapkrautoms svarstyklėms jis turėtų rodyti nulius“, – tikina LVOA atstovė.
Vartotojai – ne bejėgiai
Vartotojai parduotuvėse turėtų atkreipti dėmesį ir į keletą kitų dalykų.
„Pasitikėjimą kontrolinėmis svarstyklėmis kur kas labiau sustiprins žyma, patvirtinanti, kad buvo atlikta metrologinė patikra“, – tikina pašnekovė.
Ji taip pat siūlo naudotis prekybos salėse esančiomis kontrolinėmis svarstyklėmis.
Pirkėjas, kuris naudojasi kontrolinėmis svarstyklėmis, gali matyti, kad svarstyklės yra patikrintos, jei ant jų yra užklijuotas patikros žymuo su patikrą atlikusios laboratorijos inicialais bei metais, kada paskutinį karta buvo atlikta svarstyklių patikra.
Leistinos paklaidos – minimalios
Anot ekspertės, kontrolinės svarstyklės turėtų būti sumontuotos pirkėjui patogioje vietoje, kad prieš svėrimą būtų galima pasitikrinti, ar jos lygiai ir stabiliai stovi – tai irgi gali turėti įtakos svėrimo tikslumui.
„Prekybos centruose svarstyklių leidžiamos paklaidos skiriasi priklausomai nuo svėrimo diapazono – sveriant maksimaliu apkrovimu leidžiama paklaida yra 3 svarstyklių padalos“, – teigia A. Černiauskaitė.
Dėl to, anot jos, pirkėjai gali pasitikrinti prekių svorį kontrolinėmis svarstyklėmis ir įvertinti galimą leistiną paklaidą, o apsipirkę įvertinti, ar kasoje prekių svoris buvo pasvertas teisingai.
