Vaistininkė Kristina Staivė sako, kad renkantis vaistažoles svarbiausia atkreipti dėmesį į tuos augalus, kurie yra ypač gerai ištirti ir žinomos ne tik naudingos, bet ir nepageidaujamos jų savybės. Pasak jos, Lietuvoje dabar yra ir daug atvežtinių augalų, tačiau ne visada jie yra pakankamai gerai pažįstami.
Vienas iš tokių maždaug dešimtmetį Lietuvoje naudojamų atvežtinių augalų – debesylas. Vaistininkė sako, kad dabar jo vaistinėje ieškoma gana dažnai. Šis vaistinis augalas lengvina atsikosėjimą, pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, todėl vartojamas bronchitui, tracheitui, bronchinei astmai ar tuberkuliozei gydyti.
„Dabar debesylas yra populiarus, nes, kaip rašoma literatūroje, jis atkuria plaučių audinį ir grąžina tas funkcijas, kurias sergant bronchitu, tracheitu ar plaučių uždegimu, audinys praranda, jis padeda plaučiams atsistatyti. Vartojant šį augalą reikia labai daug apie save žinoti, nes jis yra vienas iš tų, kurie gali stipriai alergizuoti“, – įspėja „Eurovaistinės“ vaistininkė.
Pasak jos, debesylo sukelta alergija gali kilti netgi burnoje, žmogui išgėrus arbatos, todėl šią vaistažolę vertėtų vartoti atsargiai, ypač jeigu turite širdies, kraujagyslių ar inkstų problemų, jo vartoti nerekomenduojama nėščiosioms ir vaikams.
Pirmenybė – saugumui
Vaistininkė sako, visada patarianti rinktis verčiau mažiau naudingų savybių turintį, bet saugesnį augalą. Kvėpavimo takų problemoms palengvinti, anot K. Staivės, labai naudingi gali būti ir Lietuvoje augantys, gerai pažįstami augalai tokie kaip čiobrelis ar pušis. „Pušų spygliais netgi gydydavo kokliušus, jie labai naudingi ir kvėpavimo takams“, – sako vaistininkė.
Taip pat ji primena, kad atsikosėjimą lengvina gyslotis, kvėpavimo takams naudingas pankolis ir anyžius. K. Staivė sako, kad yra daug ištirtų ir naudingų vaistažolių, todėl vaistinių augalų pasirinkimas tikrai didelis. Vaistininkė sako, kad prieš vartojant kokią nors vaistažolę svarbu žinoti apie ją kuo daugiau ir nepamiršti, kad jeigu radote naudingas vaistažolės savybes, tai dar nereiškia, kad ji jums tiks.
Prioritetas – imuninė sistema ir įtampos slopinimas
Vaistininkė K. Staivė sako, kad dabar laikas, kai daug dėmesio skiriame savo imuninei sistemai, todėl naudinga prisiminti Lietuvoje augančią vaistažolę – dilgėlę. „Dabar yra jos laikas, ji jau pradėjo augti ir yra labai naudinga tiems, kurie yra išsekę po žiemos, tiems, kuriems trūksta vitaminų, yra per mažas hemaglobino kiekis kraujyje. Rekomenduoju gerti arbatas, gaminti salotas, virti sriubasi. Tai yra dilgėlės metas“, – sako vaistininkė.
Karantino metu vaistininkė pastebinti, kad daugiau žmonių jaučia įtampą, todėl, pasak jos, naudinga ją slopinti natūraliomis priemonėmis. K. Staivė pataria nakčiai išgerti raminančios melisos ar ramunėlių arbatos. Taip pat šiuo metu ypač naudinga ir pipirmėtė. Pasak K. Staivės, ji ne tik nuramins, bet ir pagerins virškinimą.
K. Staivė primena, jog negalima pasirinktos vaistažolės vartoti ilgai ir be pertraukų bei dideliais kiekiais, nes ji taip pat savyje turi medžiagų, kurios gali pakenkti organizmui. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurios vaistažolės yra tinkamos vartoti tik išoriškai.
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo proga vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ inicijavo pirmuosius „Lietuviškiausios vaistažolės“ rinkimus. Visuomenės, vaistininkų ir komisijos nuomone lietuviškiausiu vaistinių augalu buvo pripažinta vaistinė ramunė.
Šio augalo žiedynai mažina įtampą, padeda užmigti, lengvina virškinimo sutrikimus, atpalaiduoja spazmus. Vaistinės ramunės žaliava taip pat tinkama naudoti ir išoriškai – įvairių žaizdų dezinfekcijai. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad vaistinė ramunė – astrinių šeimos augalas, todėl šios vaistinės augalinės žaliavos vertėtų vengti žmonėms, kurie alergiški šiems augalams.
