Anot kreipimosi autorių, valstybės paramos reikia ne tik verslui, bet ir individualiems asmenims, šeimoms bei nevyriausybiniam sektoriui, kuris padeda pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, kitu atveju kartosis 2008-2009 m. ekonominės krizės scenarijus.
Kreipimesi įvardinti konkretūs siūlymai pajamų adekvatumui užtikrinti ir efektyvesniam socialinių paslaugų organizavimui: pakankamas lėšų numatymas socialinei apsaugai, nedarbo draudimo išmokų prailginimas, socialinių paslaugų nepertraukiamumas.
„Niekam nebekyla abejonių, kad COVID-19 pandemija reikšmingai pakeis viso pasaulio ekonominę ir socialinę aplinką, tačiau daugiausia dėmesio šiandien valstybė skiria ekonomikos gelbėjimui. Tai yra labai svarbu, tačiau negalime pamiršti žmonių, kuriems šios priemonės negalioja: tai dėl karantino darbo netekę žmonės, negalią turintys žmonės, senjorai, šeimos su vaikais, smurtą artimoje aplinkoje kenčiantys vaikai ir moterys“, – sako Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.
2008 m. dėl finansų krizės išaugus nedarbui, skurdui, o valstybei neužtikrinus adekvačių pajamų bei viešųjų paslaugų, per penkerius metus Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo 7,5 proc. Menka valstybės pagalba pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms dešimtadaliu padidino absoliutų vaikų skurdą, kuris 2010 m. pasiekė 27,9 proc.
Šiuo metu Lietuvos bankas prognozuoja, kad pandemijos pasekmės ekonomikai pagal blogiausią scenarijų gali būti didesnės nei prieš dešimtmetį įvykusios finansų krizės ir BVP gali susitraukti 20,8 proc. arba maždaug 5 proc. punktais daugiau nei 2008-2009 m.
„Būtina imtis konkrečių veiksmų, kad išvengtume anos krizės klaidų ir užtikrintume adekvačią pajamų apsaugą, ypač labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Tokios priemonės turi apimti ženkliai sustiprintą apsaugą nuo nedarbo, platesnes galimybes šeimoms gauti papildomą išmoką vaikui bei priklausantį nemokamą maitinimą, padidintą valstybės remiamų pajamų adekvatumą, stabilias pensijas ir kitas priemones“, – sako Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros atstovė dr. Jekaterina Navickė.
Nevyriausybininkai bei mokslininkai ragina mažinti krizės pasekmes užtikrinant ir tvarų finansavimą nevyriausybiniam sektoriui, kuris teikia paslaugas įvairioms visuomenės grupėms.
„Būdami arčiausiai žmonių, teikdami viešąsias paslaugas – vaikams, jaunimui, senjorams, neįgaliesiems ir kitiems, kuriems šiuo laikotarpiu pagalba yra labai reikalinga, nevyriausybinės organizacijos yra geriausiai įsigilinusios į žmonėms ir bendruomenėms pandemijos metu kylančius iššūkius, rūpesčius bei problemas.
Todėl būtina užtikrinti finansinį šių teikiamų viešųjų paslaugų tvarumą bei nepertraukiamumą“, – sako Nacionalinės NVO koalicijos direktorė Gaja Šavelė.
Pasak VU Sociologijos ir socialinio darbo instituto mokslininkės bei Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos tarybos narės dr. Ievos Adomaitytės-Subačienės, didelį susirūpinimą kelia sustojusios kompleksinės paslaugos šeimoms, pagalba smurto aukoms, priklausomybių turinčių asmenų konsultavimas, prekyba žmonėmis ir kitos sudėtingos socialinės situacijos.
„Neturime nuotolinio socialinio darbo rekomendacijų, neturime technologijų, kurios užtikrintų nuotolinių paslaugų konfidencialumą. Darbuotojai, dirbantys su socialinės rizikos šeimomis, lanko šeimas net ir neturėdami apsaugos priemonių. Neturime jokių rekomendacijų kaip elgtis, jeigu vienas iš šeimos narių turi COVID-19 simptomų“, – sako mokslininkė.
Kreipimąsi pasirašė Nacionalinė NVO koalicija, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Lietuvos negalios organizacijų forumas, Nacionalinis švietimo NVO tinklas, NVO koalicija „Už vaiko teises“, NVO vaikams konfederacija, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija, Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas, Žmogaus teisių organizacijų koalicija, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, VU Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto mokslininkai.
